Metabolinis sindromas

Metabolinis sindromas dažniausiai išsivysto dėl kelių veiksnių derinio. Vienos vienintelės priežasties paprastai nėra: svarbūs genetiniai polinkiai, mityba, fizinis aktyvumas, miegas, amžius, hormoniniai pokyčiai ir kitos ligos.

Pagrindinis biologinis veiksnys yra atsparumas insulinui. Kai organizmui reikia vis daugiau insulino tam pačiam gliukozės kiekiui suvaldyti, sutrinka ne tik cukraus, bet ir riebalų apykaita. Kepenys pradeda gaminti daugiau trigliceridų, kraujyje gali daugėti mažo tankio lipoproteinų dalelių, spartėja aterosklerozės procesai.

Labai svarbus rizikos veiksnys - pilvinis nutukimas. Net ir nedidelis kūno svorio padidėjimas gali būti reikšmingas, jei riebalai kaupiasi daugiausia liemens srityje. Liemens apimtis dažnai geriau atspindi metabolinę riziką nei vien kūno masės indeksas.

Metabolinis sindromas dažniau pasireiškia žmonėms, kurie mažai juda, daug laiko praleidžia sėdėdami, vartoja daug perdirbtų produktų, saldintų gėrimų, rafinuotų angliavandenių, sočiųjų riebalų ir turi mažai skaidulų mityboje. Miego trūkumas, lėtinis stresas ir miego apnėja taip pat gali didinti riziką, nes veikia hormonų pusiausvyrą, apetitą, kraujospūdį ir gliukozės reguliaciją.

Genetika taip pat turi reikšmės. Jei šeimoje yra 2 tipo cukrinio diabeto, ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų, arterinės hipertenzijos ar dislipidemijos atvejų, rizika didesnė. Amžius taip pat svarbus: Metabolinis sindromas dažnėja vyresniame amžiuje, tačiau vis dažniau nustatomas ir jaunesniems žmonėms, ypač esant antsvoriui ir mažam fiziniam aktyvumui.

Papildomi rizikos veiksniai yra policistinių kiaušidžių sindromas, nėštumo metu buvęs gestacinis diabetas, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, dalis antipsichozinių preparatų ar gliukokortikoidai, taip pat rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas.

Metabolinis sindromas nustatomas įvertinus žmogaus sveikatos istoriją, kūno matmenis, kraujospūdį ir laboratorinius tyrimus. Dažnai jis paaiškėja profilaktinio patikrinimo metu, nes ankstyvose stadijose aiškių simptomų gali nebūti.

Gydytojas pirmiausia klausia apie šeimos ligas, mitybą, fizinį aktyvumą, svorio pokyčius, vartojamus vaistus, rūkymą, miegą, kraujospūdžio ar gliukozės padidėjimo epizodus. Apžiūros metu matuojamas kraujospūdis, kūno svoris, ūgis, apskaičiuojamas kūno masės indeksas, matuojama liemens apimtis.

Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai: gliukozė nevalgius, glikuotas hemoglobinas, lipidograma, įskaitant bendrą cholesterolį, mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, didelio tankio lipoproteinų cholesterolį ir trigliceridus. Kai kuriais atvejais atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys, ypač jei įtariamas prediabetas ar ankstyvas 2 tipo cukrinis diabetas.

Dažnai Metabolinis sindromas įtariamas, kai yra bent trys iš šių požymių: padidėjusi liemens apimtis, kraujospūdis apie 130/85 mmHg ar didesnis arba vartojami vaistai nuo hipertenzijos, trigliceridai 1,7 mmol/l ar didesni, sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, gliukozė nevalgius 5,6 mmol/l ar didesnė arba nustatytas gliukozės apykaitos sutrikimas. Tikslūs ribiniai dydžiai gali skirtis pagal taikomas rekomendacijas ir individualią situaciją.

Papildomai gali būti vertinami kepenų fermentai, kreatininas, apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis, atliekamas šlapimo tyrimas dėl albumino ar baltymo. Jei įtariamas kepenų suriebėjimas, gali būti atliekama pilvo organų echoskopija. Jei yra krūtinės skausmas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai ar didelė širdies ir kraujagyslių rizika, gydytojas gali skirti elektrokardiogramą, širdies echoskopiją, krūvio mėginį ar kitus kardiologinius tyrimus. Magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija įprastai Metabolinis sindromas diagnozei nereikalingos, tačiau gali būti taikomos, jei reikia ištirti konkrečias komplikacijas ar kitas ligas.

Metabolinis sindromas gydomas kompleksiškai. Tikslas nėra vien sumažinti vieną skaičių tyrimuose - svarbu sumažinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto, kepenų ir inkstų pažeidimo riziką. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, tyrimų rezultatus, gretutines ligas, vartojamus vaistus ir žmogaus galimybes keisti įpročius.

Pagrindas yra gyvensenos keitimas. Net 5-10 procentų kūno svorio sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti kraujospūdį, gliukozės kiekį, trigliceridus ir kepenų būklę. Svarbu siekti ne trumpalaikės dietos, o tvaraus mitybos modelio. Dažnai rekomenduojama Viduržemio jūros ar DASH tipo mityba: daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, žuvies, riešutų, alyvuogių aliejaus, liesesnių baltymų šaltinių; mažiau saldintų gėrimų, baltų miltų gaminių, saldumynų, perdirbtos mėsos, transriebalų ir perteklinio druskos kiekio.

Fizinis aktyvumas veikia kaip vaistas, didinantis jautrumą insulinui. Daugumai žmonių rekomenduojama bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio per savaitę, pavyzdžiui, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, ir 2-3 kartus per savaitę jėgos pratimai. Pradėti galima nuo mažų žingsnių: kasdienio ėjimo, lipimo laiptais, trumpų pertraukų nuo sėdėjimo. Svarbiausia - reguliarumas.

Miegas ir streso valdymas taip pat yra gydymo dalis. Rekomenduojama siekti 7-9 valandų kokybiško miego, laikytis pastovaus miego režimo, riboti alkoholį vakare, gydyti knarkimą ir įtariamą miego apnėją. Lėtinis stresas gali skatinti persivalgymą, didinti kraujospūdį ir bloginti gliukozės kontrolę, todėl gali padėti psichologinė pagalba, kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas, dienotvarkės korekcijos.

Vaistai skiriami pagal konkrečius sutrikimus. Jei padidėjęs kraujospūdis, gali būti skiriami antihipertenziniai vaistai. Jei sutrikusi lipidų apykaita ir padidėjusi širdies bei kraujagyslių rizika, dažnai skiriami statinai, o kai kuriais atvejais - kiti lipidus mažinantys vaistai. Jei nustatomas prediabetas ar 2 tipo cukrinis diabetas, gali būti rekomenduojamas metforminas ar kiti gliukozę mažinantys vaistai. Esant nutukimui ir dideliam rizikos lygiui, kai kuriems žmonėms gali būti svarstomi svorį mažinantys vaistai ar bariatrinė chirurgija.

Rūkymo nutraukimas yra būtinas, nes rūkymas dar labiau didina kraujagyslių pažeidimo, infarkto ir insulto riziką. Alkoholį rekomenduojama riboti, ypač jei padidėję trigliceridai, kraujospūdis ar yra kepenų suriebėjimas.

Gydymo sėkmė vertinama reguliariai: stebimas kraujospūdis, liemens apimtis, kūno svoris, gliukozė, glikuotas hemoglobinas, lipidograma, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai. Metabolinis sindromas dažnai reikalauja ilgalaikės priežiūros, tačiau net ir nedideli nuoseklūs pokyčiai gali duoti didelę naudą.

Į gydytoją verta kreiptis, jei padidėjo liemens apimtis, kūno svoris, kraujospūdis, kraujo tyrimuose nustatyta padidėjusi gliukozė, trigliceridai ar sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolis. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei šeimoje yra 2 tipo cukrinio diabeto, ankstyvo miokardo infarkto, insulto ar ryškios dislipidemijos atvejų.

Profilaktinė patikra ypač svarbi, jei gyvenimo būdas sėslus, yra antsvoris, miego apnėjos požymių, policistinių kiaušidžių sindromas, gestacinio diabeto istorija ar suriebėjusių kepenų liga. Gydytojas gali padėti įvertinti riziką ir sudaryti realų, saugų planą.

Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas, plintantis į kairę ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį, staigus dusulys, šaltas prakaitas, stiprus silpnumas. Taip pat skubiai kreipkitės, jei staiga sutrinka kalba, nusilpsta viena kūno pusė, perkreipiamas veidas, atsiranda staigus stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimas ar sąmonės pritemimas - tai gali būti insulto požymiai.

Neatidėliotina konsultacija reikalinga ir tada, kai kraujospūdis labai aukštas, pavyzdžiui, apie 180/120 mmHg ar daugiau, ypač jei kartu yra krūtinės skausmas, dusulys, neurologiniai simptomai, sumišimas ar stiprus galvos skausmas. Jei sergate cukriniu diabetu arba įtariate labai padidėjusį gliukozės kiekį ir jaučiate stiprų troškulį, dažną šlapinimąsi, pykinimą, mieguistumą ar gilų kvėpavimą, taip pat būtina skubi pagalba.