Hipertenzinė nefropatija
Hipertenzinė nefropatija yra lėtinė inkstų liga, kurią sukelia ilgalaikis aukštas kraujospūdis. Jei negydoma, ši būklė gali palaipsniui pažeisti inkstų funkciją ir sukelti inkstų nepakankamumą. Tinkamai kontroliuojant kraujospūdį, galima sustabdyti ligos progresavimą ir ilgus metus išlaikyti gerą inkstų veiklą.
Hipertenzinė nefropatija - tai inkstų pažeidimas, atsirandantis dėl nuolat aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos) poveikio. Aukštas kraujospūdis pažeidžia smulkiąsias inkstų kraujagysles, ypač glomerulų (filtravimo vienetų) kapiliarus. Dėl to sutrinka inkstų gebėjimas filtruoti kraują, šalinti atliekas ir reguliuoti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Laikui bėgant, inkstų audinys randėja (fibrozė), mažėja funkcinis audinys, ir inkstai palaipsniui praranda savo funkciją. Ši liga dažniausiai išsivysto po daugelio metų nekontroliuojamos hipertenzijos ir yra viena iš pagrindinių lėtinio inkstų nepakankamumo priežasčių.
- Dažniausiai jokių simptomų ilgą laiką - liga gali būti besimptomė
- Retais atvejais - nežymus nuovargis, silpnumas
- Tinimai (edema) - ypač kojose, kulkšnyse, aplink akis
- Šlapimo kiekio pokyčiai - gali padaugėti naktinis šlapinimasis (nikturija)
- Baltųjų ar putotų šlapimo atsiradimas (proteinurija)
- Padidėjęs kraujospūdis, kurio sunkiau kontroliuoti vaistais
- Galvos skausmai, nuovargis, sumažėjusi darbingumas
- Pykinimas, apetito stoka, nemalonus skonis burnoje
Pagrindinė priežastis - ilgalaikis (dažnai metų metus trunkantis) aukštas kraujospūdis. Riziką didina: 1) nepalanki paveldimumas - šeimoje buvę hipertenzijos ar inkstų ligų atvejai; 2) antsvoris ar nutukimas; 3) per didelis druskos vartojimas; 4) rūkymas; 5) piktnaudžiavimas alkoholiu; 6) sėsli gyvensena; 7) gretutinės ligos, tokios kaip diabetas (ypač 2 tipo) ar dislipidemija; 8) amžius - rizika didėja vyresniame amžiuje; 9) lėtiniai uždegimai ar inkstų struktūriniai sutrikimai. Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas hipertenzija sergantis žmogus suserga nefropatija - ji išsivysto tik daliai pacientų, dažniausiai tiems, kurių kraujospūdis ilgą laiką nekontroliuojamas.
Hipertenzinė nefropatija dažnai nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinius tyrimus. Pagrindiniai diagnostikos metodai: 1) kraujospūdžio matavimas - jei jis išlieka aukštas (≥140/90 mmHg) keletą kartų; 2) šlapimo tyrimas - ieškoma baltymo (proteinurija) ar kraujo; 3) kraujo tyrimas - kreatinino ir šlapalo kiekio nustatymas, pagal tai apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis (eGFR); 4) inkstų ultragarsinis tyrimas - vertinamas inkstų dydis, forma, ar nėra randų; 5) esant poreikiui - inkstų biopsija (audinio mėginys), kuri leidžia patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas inkstų ligas. Gydytojas nefrologas įvertina visų tyrimų visumą.
Gydymo tikslas - sulėtinti inkstų funkcijos blogėjimą ir kontroliuoti kraujospūdį. Pagrindiniai gydymo būdai: 1) vaistai - dažniausiai skiriami AKF inhibitoriai (pvz., ramiprilis) arba AT1 receptorių blokatoriai (sartanai), kurie mažina kraujospūdį ir apsaugo inkstus; kartais pridedami diuretikai, kalcio kanalų blokatoriai; 2) druskos ribojimas - rekomenduojama mažiau nei 5 g druskos per dieną; 3) subalansuota mityba, mažai riebalų ir cukraus; 4) reguliarus fizinis aktyvumas (pvz., 30 minučių per dieną); 5) svorio mažinimas, jei yra antsvoris; 6) gydymo nutraukimas rūkymo ir alkoholio; 7) vėlesnėse stadijose - inkstų funkcijos pakaitalas: dializė arba inksto transplantacija. Gydymas visada individualizuojamas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo anksčiau, pastebėjus: 1) nuolat aukštą kraujospūdį (net jei nejaučiate simptomų); 2) kojų ar veido tinimus; 3) šlapimo spalvos pokyčius (putotas, kraujingas) ar šlapinimosi dažnio kitimus; 4) nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, sumažėjusį apetitą; 5) jei sergate hipertenzija ir diabetu, rekomenduojama reguliariai tikrinti inkstų funkciją bent kartą per metus. Skubiai kreipkitės, jei atsiranda dusulys, sąmonės sutrikimai arba visiškai nustoja tekėti šlapimas - tai gali būti ūminio inkstų pažeidimo ar galutinio inkstų nepakankamumo požymiai.
