Aukštas kraujospūdis
Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) yra lėtinė būklė, kai kraujo jėga prieš arterijų sieneles yra per didelė. Daugeliui žmonių tai nėra jaučiama, tačiau laikui bėgant gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, insultas ar inkstų pažeidimai. Šis gidas padės suprasti, ką reiškia aukštas kraujospūdis, kokios galimos priežastys, kaip sau padėti namuose ir kada būtina skubi medicininė pagalba.
Aukštas kraujospūdis - tai kraujotakos sistemos būsena, kai kraujas arterijose teka su per didele jėga. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Normalus kraujospūdis paprastai yra apie 120/80 mmHg. Kai rodmenys nuolat viršija 130/80 mmHg, kalbama apie padidėjusį kraujospūdį. Sistolinis skaičius rodo spaudimą širdžiai susitraukiant, o diastolinis - kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Nuolatinis aukštas spaudimas verčia širdį dirbti sunkiau ir gali pažeisti arterijų sieneles, sukeldamas mikroįtrūkimus ir uždegimą. Laikui bėgant tai gali sukelti arterijų sukietėjimą (aterosklerozę), kuri sumažina kraujotaką ir didina širdies priepuolio, insulto bei inkstų nepakankamumo riziką. Aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų, kol neatsiranda rimtų komplikacijų.
- Mityba, turtinga druska - per didelis natrio kiekis sulaiko skysčius ir didina spaudimą.
- Fizinis neaktyvumas - reguliarus judėjimas padeda palaikyti sveiką kraujospūdį; nejudrumas jį didina.
- Antsvoris ar nutukimas - papildomas kūno svoris verčia širdį dirbti intensyviau.
- Alkoholio vartojimas - reguliarus didelis alkoholio kiekis gali padidinti kraujospūdį.
- Rūkymas - nikotinas laikinai pakelia spaudimą ir ilgainiui pažeidžia arterijas.
- Stresas - chroniška įtampa aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri didina širdies darbą.
- Kofeino perteklius - gali laikinai padidinti spaudimą jautriems žmonėms.
- Tam tikri vaistai - pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), dekongestantai, kai kurie antidepresantai.
- Inkstų ligos - lėtinis inkstų uždegimas ar susiaurėjusios inkstų arterijos gali sukelti antrinę hipertenziją.
- Skydliaukės sutrikimai - hipertiroidizmas (padidėjusi skydliaukės veikla) dažnai susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu.
- Aortos koarktacija - įgimtas aortos susiaurėjimas, dėl kurio spaudimas viršutinėje kūno dalyje yra didesnis.
- Miego apnėja - pasikartojantys kvėpavimo sustojimai miego metu didina kraujospūdį dėl deguonies stokos.
- Antinksčių augliai - pvz., feochromocitoma išskiria per daug katecholaminų, smarkiai didindama spaudimą.
- Vaistų sukelta hipertenzija - pvz., kai kurie kontraceptikai, kokainas ar amfetaminai.
Jei kraujospūdis nėra labai aukštas ir nėra ūmių simptomų, galite imtis šių priemonių: reguliariai stebėkite kraujospūdį namuose - užsirašykite rodmenis, kad galėtumėte sekti tendencijas. Sumažinkite druskos kiekį maiste - stenkitės vartoti mažiau nei 5 g druskos per dieną (apie vieną arbatinį šaukštelį). Gerkite pakankamai vandens, bet venkite gazuotų gėrimų ir saldžių sulčių. Ribokite alkoholį iki ne daugiau kaip vienos porcijos per dieną moterims ir dviejų vyrams. Jei rūkote, pasistenkite mesti - tai vienas efektyviausių būdų sumažinti spaudimą. Įtraukite reguliarų fizinį aktyvumą - pradėkite nuo 30 minučių vidutinio intensyvumo ėjimo, plaukimo ar dviračio kasdien. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga, gali padėti sumažinti stresą. Jei gydytojas paskyrė vaistus, būtinai juos vartokite kasdien nustatytu laiku, nepraleiskite dozių. Venkite staigių judesių ar per didelio fizinio krūvio, jei spaudimas jau yra padidėjęs. Atminkite, kad namuose galima padėti tik esant nestipriam ar lėtiniam padidėjimui; jei spaudimas šokteli aukštai su simptomais, reikia skubios pagalbos.
- Kraujospūdis viršija 180/120 mmHg (kartojamas matavimas po kelių minučių).
- Staigus, stiprus galvos skausmas, ypač pakaušyje arba „visos galvos“ skausmas.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas už krūtinkaulio, plintantis į ranką, nugarą ar žandikaulį.
- Sunkus dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas net ramybėje.
- Regėjimo sutrikimai: neryškus matymas, dėmės akyse, dvigubas matymas ar laikinas aklumas.
- Kalbos sutrikimai: neaiški kalba, sunku ištarti žodžius ar suprasti kitus.
- Vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas (veidas, ranka, koja).
- Sąmonės netekimas ar alpimas.
- Pykinimas ir vėmimas, ypač kartu su aukštu kraujospūdžiu.
- Kraujospūdis nuolat aukštesnis nei 160/100 mmHg, nors vartojate vaistus.
- Nuolatinis galvos svaigimas ar nestabilumas einant.
- Dažnas širdies plakimas (palpitacijos) ar nereguliarus pulsas.
- Stiprus kojų ar kulkšnių tinimas (galimas širdies ar inkstų nepakankamumas).
- Nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas ar sumažėjęs šlapimo kiekis.
- Sunkiai paaiškinamas nerimas, drebulys ar prakaitavimas kartu su aukštu spaudimu.
- Jei kraujospūdis staiga šokteli po naujo vaisto pradėjimo ar dozės keitimo.
