VLDL cholesterolis
VLDL cholesterolis (labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis) yra viena iš lipidų frakcijų, kurią organizmas naudoja trigliceridams transportuoti. Padidėjęs VLDL kiekis siejamas su aterosklerozės ir širdies kraujagyslių ligų rizika, todėl jo vertės įtraukiamos į lipidogramą.
Funkcija
- VLDL yra lipoproteinų dalelė, gaminama kepenyse, pagrindinė jos užduotis - transportuoti trigliceridus iš kepenų į periferinius audinius.
- Kartu su trigliceridais VLDL neša ir cholesterolį, kuris gali kauptis kraujagyslių sienelėse.
Kilmė ir apykaita
- Sintetinamas kepenyse, vėliau kraujyje, veikiamas lipazės, virsta tarpinio tankio (IDL) ir galiausiai mažo tankio (MTL) lipoproteinais.
- Padidėjęs VLDL kiekis dažnai susijęs su nutukimu, insulino atsparumu ir 2 tipo cukriniu diabetu.
Procedūra
- VLDL cholesterolis matuojamas iš veninio kraujo mėginio, dažniausiai kaip lipidogramos dalis.
- Prieš kraujo davimą būtina nevalgyti 12-14 valandų (leidžiamas tik vanduo), kad trigliceridų ir VLDL vertės būtų patikimos.
- Tyrimas atliekamas standartiniu biocheminiu arba ultracentrifugavimo metodu, tačiau dažniausiai VLDL apskaičiuojamas pagal Friedewaldo formulę (VLDL = trigliceridai / 2,2).
Priežastys
- Paveldimumas - šeiminė hiperlipidemija (ypač Fredricksono IV tipo hiperlipoproteinemija).
- Gyvenimo būdas - per didelis riebalų ir paprastųjų angliavandenių vartojimas, fizinis neaktyvumas, antsvoris.
- Metabolinės būklės - insulino atsparumas, 2 tipo cukrinis diabetas, hipotirozė, lėtinė inkstų liga.
- Vaistai - kai kurie β blokatoriai, diuretikai, hormoniniai preparatai (estrogenai, kortikosteroidai).
Poveikis sveikatai
- Padidėjęs VLDL yra nepriklausomas aterosklerozės rizikos veiksnys, nes skatina aterominės plokštelės susidarymą.
- Ilgainiui gali sukelti išeminę širdies ligą, insultą ar periferinių arterijų ligą.
Priežastys
- Nedažnas reiškinys, dažniausiai stebimas esant labai mažam trigliceridų kiekiui (pvz., dėl griežtos mažai riebios dietos, hipermetabolizmo).
- Kepenų funkcijos nepakankamumas, kai sumažėjusi lipoproteinų gamyba.
- Tam tikri vaistai (statinas, fibratai) gali reikšmingai mažinti VLDL koncentraciją.
Klinikinė reikšmė
- Labai žemo VLDL lygio (palyginti su normaliu) kliniškai didelės reikšmės nėra, tačiau atsižvelgiama į bendrą lipidogramą.
- Retais atvejais gali rodyti malabsorbciją arba paveldimus lipoproteinų sintezės sutrikimus (pvz., abetalipoproteinemiją).
Kada rekomenduojama
- Atliekant įprastinę lipidogramą (bendras cholesterolis, MTL, DTL, trigliceridai) rizikos vertinimui, ypač esant širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksniams.
- Kai nustatomi padidėję trigliceridai (> 2,3 mmol/l) - tuomet VLDL skaičiavimas padeda išsiaiškinti priežastį.
Specialistai
- Šeimos gydytojas (per šeimos gydytoją užsakoma lipidograma).
- Endokrinologas ar kardiologas - esant metabolinio sindromo, diabeto ar išeminės širdies ligos požymiams.
| Bendra | Sveiko suaugusiojo VLDL cholesterolio koncentracija kraujyje paprastai yra 0,1-0,9 mmol/l (5-40 mg/dL). |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams normos ribos iš esmės sutampa su bendromis (0,1-0,9 mmol/l). Esant didesnei reikšmei, rekomenduojama detalesnė rizikos analizė. |
| Moterims | Moterims normos yra tos pačios (0,1-0,9 mmol/l). Nėštumo metu gali būti fiziologinis pakitimas, todėl vertinama atsižvelgiant į konkrečią situaciją. |
