Dislipidemija
Dislipidemija - tai kraujo riebalų, arba lipidų, pusiausvyros sutrikimas, kai padidėja „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų kiekis arba sumažėja „gerojo“ cholesterolio kiekis. Dažniausiai ji ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų, tačiau tyliai didina aterosklerozės, miokardo infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Laiku nustačius dislipidemiją, riziką galima reikšmingai sumažinti gydymu ir gyvenimo būdo pokyčiais.
Dislipidemija - tai būklė, kai kraujyje pakinta lipidų kiekis ar jų santykis. Svarbiausi rodikliai yra mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, vadinamas MTL arba LDL cholesterolis, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, vadinamas DTL arba HDL cholesterolis, bendrasis cholesterolis ir trigliceridai.
Pavojingiausias dažniausiai yra padidėjęs MTL cholesterolis. Jo perteklius gali kauptis kraujagyslių sienelėse, formuoti aterosklerozines plokšteles ir siaurinti arterijas. Laikui bėgant kraujagyslės tampa mažiau elastingos, blogėja organų aprūpinimas krauju, o plokštelei plyšus gali susidaryti krešulys.
Dislipidemija pirmiausia pažeidžia kraujagysles, tačiau jos pasekmes jaučia širdis, smegenys, inkstai ir galūnės. Ji yra vienas svarbiausių koreguojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
- Dislipidemija dažniausiai nesukelia jokių simptomų.
- Žmogus gali jaustis visiškai sveikas net tada, kai cholesterolio ar trigliceridų kiekis yra labai padidėjęs.
- Sutrikimas dažnai nustatomas atsitiktinai, atlikus profilaktinius kraujo tyrimus.
- Gelsvi riebalų sankaupų mazgeliai odoje, vadinami ksantomomis, ypač aplink alkūnes, kelius, sausgysles.
- Gelsvos dėmelės ar plokštelės aplink akių vokus, vadinamos ksantelazmomis.
- Balkšvas ar pilkšvas žiedas aplink akies rageną, ypač jauname amžiuje.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas fizinio krūvio metu.
- Dusulys, silpnumas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
- Kojų skausmas einant, kuris sumažėja sustojus.
- Staigus veido, rankos ar kojos silpnumas, kalbos sutrikimas, regėjimo pakitimai - galimi insulto požymiai.
Dislipidemija gali būti pirminė, kai ją lemia paveldėti lipidų apykaitos ypatumai, arba antrinė, kai ji išsivysto dėl kitų ligų, vaistų ar gyvenimo būdo.
Paveldimos formos, pavyzdžiui, šeiminė hipercholesterolemija, gali pasireikšti labai dideliu MTL cholesterolio kiekiu jau vaikystėje ar jauname amžiuje. Tokiais atvejais širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje dažnai pasireiškia anksti.
Dažni rizikos veiksniai yra daug sočiųjų ir transriebalų turinti mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir vyresnis amžius. Dislipidemiją taip pat skatina cukrinis diabetas, atsparumas insulinui, hipotirozė, lėtinė inkstų liga, kepenų ligos ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, gliukokortikoidai, kai kurie diuretikai, beta adrenoblokatoriai ar hormoniniai preparatai.
Svarbu suprasti, kad dislipidemija nėra vien „mitybos klaida“. Net sveikai gyvenantis žmogus gali turėti paveldėtą lipidų apykaitos sutrikimą, todėl tyrimai ir individualus rizikos vertinimas yra labai svarbūs.
Dislipidemija nustatoma atlikus kraujo tyrimą - lipidogramą. Joje vertinamas bendrasis cholesterolis, MTL cholesterolis, DTL cholesterolis ir trigliceridai. Daugeliu atvejų tyrimą galima atlikti nevalgius, tačiau jei trigliceridai labai padidėję arba rezultatai neaiškūs, gydytojas gali rekomenduoti tyrimą kartoti nevalgius 8-12 valandų.
Gydytojas taip pat įvertina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką: amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, šeimos istoriją, persirgtas širdies ar kraujagyslių ligas. Kai kuriais atvejais atliekami papildomi tyrimai: apolipoproteinas B, lipoproteinas(a), gliukozė ar glikozilintas hemoglobinas, skydliaukę stimuliuojantis hormonas, kepenų fermentai, inkstų funkcijos rodikliai.
Jei įtariamos aterosklerozės komplikacijos, gali būti skiriami instrumentiniai tyrimai: elektrokardiograma, širdies echoskopija, kaklo kraujagyslių ultragarsas, kulkšnies ir žasto indekso matavimas, kompiuterinė tomografija ar kiti tyrimai pagal simptomus.
Dislipidemijos gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į lipidų rodiklius ir bendrą širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Gydymo tikslas - ne vien „pagerinti skaičius“, bet sumažinti infarkto, insulto ir kitų komplikacijų tikimybę.
Pagrindas yra gyvenimo būdo korekcija: mažinti sočiųjų riebalų, transriebalų, perdirbtų produktų ir cukraus kiekį, rinktis daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies, riešutų ir alyvuogių aliejaus. Rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas, svorio mažinimas, rūkymo nutraukimas ir saikingas alkoholio vartojimas.
Jei rizika didesnė arba gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, skiriami vaistai. Dažniausiai vartojami statinai, kurie mažina MTL cholesterolį ir aterosklerozinių įvykių riziką. Prireikus gali būti skiriamas ezetimibas, PCSK9 inhibitoriai, fibratai, didelės koncentracijos omega-3 riebalų rūgštys ar kiti vaistai. Esant labai aukštiems trigliceridams, ypač svarbu mažinti pankreatito riziką.
Vaistų negalima nutraukti savarankiškai, net jei savijauta gera. Dislipidemija dažniausiai nejaučiama, todėl gydymo veiksmingumas vertinamas pagal pakartotinius kraujo tyrimus.
Į gydytoją verta kreiptis profilaktiškai, jei jums daugiau kaip 40 metų, turite padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, antsvorio, rūkote arba šeimoje buvo ankstyvų infarktų ar insultų. Tyrimų gali reikėti ir jaunesniame amžiuje, jei įtariama paveldima dislipidemija.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda spaudžiantis krūtinės skausmas, plintantis į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį, stiprus dusulys, šaltas prakaitas, staigus silpnumas, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas, vienos kūno pusės aptirpimas ar staigus regėjimo sutrikimas. Tai gali būti miokardo infarkto ar insulto požymiai.
Jei jūsų lipidų tyrimai pakitę, nevertėtų išsigąsti - tai yra rizikos veiksnys, kurį dažnai galima veiksmingai kontroliuoti. Svarbiausia kartu su gydytoju sudaryti aiškų planą ir jo nuosekliai laikytis.
