Chromas

Chromas (Cr) yra būtinas mikroelementas, dalyvaujantis angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje. Šis tyrimas padeda įvertinti chromo kiekį kraujyje ir nustatyti galimus sutrikimus, susijusius su gliukozės tolerancija bei insulino veikimu.

Funkcija
  • Dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje.
  • Skatina insulino veikimą, didindamas jo jautrumą audiniuose.
  • Svarbus lipidų apykaitai - padeda reguliuoti cholesterolio kiekį.
Kilmė
  • Į organizmą patenka su maistu: pilno grūdo produktai, mėsa, brokoliai, riešutai.
  • Yra dviejų formų: trivalentis (aktyvus) ir šešiavalentis (toksiškas, pramoninis).
Procedūra
  • Tyrimui naudojamas veninis kraujas, imamas ryte nevalgius.
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau likus 12 val. iki tyrimo rekomenduojama nevalgyti.
  • Nustatomas chromo kiekis naudojant atominės absorbcijos spektrometriją arba masės spektrometriją.
Pramoninis poveikis
  • Darbo aplinka (chromo lydymas, odos rauginimas, dažų pramonė) gali sukelti padidėjusį šešiavalenčio chromo kiekį.
Maisto papildai
  • Per didelis chromo papildų vartojimas gali padidinti Cr kiekį kraujyje.
Toksinis poveikis
  • Šešiavalentis chromas yra toksiškas, gali sukelti inkstų pažeidimą, odos uždegimą, kvėpavimo takų dirginimą.
Maistas
  • Nepakankamas chromo suvartojimas su maistu (pvz., perdirbtas maistas, mažai grūdų ir daržovių).
Virškinimo sutrikimai
  • Malabsorbcijos sindromai, lėtinės virškinamojo trakto ligos gali mažinti chromo pasisavinimą.
Padidėjęs poreikis
  • Nėštumas, intensyvus sportas, diabetas didina chromo poreikį, todėl jo kiekis gali mažėti.
Endokrinologija
  • Įtariant angliavandenių apykaitos sutrikimus (diabetą, metabolinį sindromą, gliukozės tolerancijos sutrikimą).
Toksikologija
  • Darbuotojams, turintiems kontaktą su chromu pramonėje, siekiant išvengti apsinuodijimo.
Mitybos vertinimas
  • Esant mitybos trūkumams, neaiškiam svorio kritimui ar lėtiniam nuovargiui.
Bendra Suaugusiems - 0,5-2,0 µg/l (9,6-38,5 nmol/l)
Vyrams 0,5-2,0 µg/l
Moterims 0,5-2,0 µg/l

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja