Nikotino priklausomybė
Nikotino priklausomybė - tai lėtinė smegenų liga, kai žmogus tampa fiziškai ir psichologiškai priklausomas nuo nikotino, dažniausiai vartojamo rūkant tabaką. Ši būklė ne tik stipriai kenkia sveikatai, bet ir trikdo kasdienį gyvenimą - kontroliuoja emocijas, įpročius ir net finansus. Laiku nesikreipiant pagalbos, priklausomybė gali sukelti sunkias ligas: plaučių vėžį, širdies ir kraujagyslių susirgimus, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.
Nikotino priklausomybė yra sudėtinga būklė, kai smegenys prisitaiko prie nuolatinio nikotino poveikio. Nikotinas iš tabako dūmų ar kitų produktų patenka į kraują ir per kelias sekundes pasiekia smegenis, kur skatina dopamino - „malonumo hormono“ - išsiskyrimą. Laikui bėgant smegenys pripranta, todėl norint jausti tą patį malonumą, reikia vis didesnių nikotino dozių. Be to, atsiranda abstinencijos simptomai (nerimas, dirglumas, koncentracijos sutrikimai), kai nikotino lygis organizme sumažėja. Priklausomybė apima ne tik cheminius pokyčius, bet ir psichologinius bei socialinius aspektus - rūkymas tampa įpročiu, susietu su tam tikromis situacijomis (kava, stresu, bendravimu).
- Stiprus potraukis rūkyti, ypač pabudus ar po valgio
- Abstinencijos simptomai: galvos skausmas, drebulys, nemiga, prakaitavimas
- Padidėjęs apetitas ir svorio augimas po metimo rūkyti
- Kosulys, užkimimas, dažnos kvėpavimo takų infekcijos
- Nerimas, dirglumas, nuotaikų kaita be cigaretės
- Sunkumas susikaupti, pablogėjusi atmintis
- Rūkymas kaip automatinis atsakas į stresą ar nuobodulį
- Tęsiamas rūkymas nepaisant žinomos žalos sveikatai
Pagrindinė nikotino priklausomybės priežastis yra reguliarus nikotino vartojimas. Riziką padidina genetinis polinkis - kai kurie žmonės yra jautresni nikotino poveikiui. Taip pat svarbūs psichosocialiniai veiksniai: ankstyvas rūkymo pradžia (paauglystėje), stresas, psichikos sveikatos sutrikimai (depresija, nerimas), aplinka (rūkantys tėvai ar draugai) ir socialinės normos. Be to, tam tikros asmenybės savybės, pavyzdžiui, polinkis į rizikingą elgesį, gali skatinti priklausomybės atsiradimą.
Nikotino priklausomybė diagnozuojama remiantis pokalbiu su gydytoju ir specialiais klausimynais, pavyzdžiui, Fagerštromo testu, kuris įvertina priklausomybės laipsnį. Gydytojas taip pat gali išmatuoti anglies monoksido kiekį iškvepiamame ore (smoke check) arba atlikti šlapimo ar seilių tyrimą dėl kotinino - nikotino skilimo produkto. Svarbu įvertinti ir bendrą sveikatos būklę: plaučių funkcijos tyrimus (spirometrija), kraujospūdį, širdies ritmą, nes rūkymas dažnai lemia gretutines ligas.
Gydymas apima tiek medicininę pagalbą, tiek psichologinę paramą. Veiksmingi nikotino pakaitiniai preparatai (pleistrai, kramtomosios gumos, inhaliatoriai) mažina abstinencijos simptomus. Gali būti skiriami vaistai, tokie kaip vareniklinas ar bupropionas, kurie slopina potraukį rūkyti. Psichologinis konsultavimas - individualus ar grupinis - padeda keisti įpročius ir mokytis įveikti stresą be cigaretės. Taip pat naudingos programos, tokios kaip „Meta rūkyti galiu“, ir palaikymo grupės. Svarbu pabrėžti, kad gydymas turi būti individualizuotas ir dažnai reikalauja kelių bandymų.
Kreiptis į gydytoją verta jau tada, kai jaučiate, kad rūkymas kontroliuoja jūsų gyvenimą: negalite mesti, nors to norite, arba bandėte, bet nepavyko. Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda nerimą keliantys simptomai: nuolatinis kosulys, skrepliai su krauju, dusulys, krūtinės skausmas ar balso pakitimas. Tai gali reikšti rimtas plaučių ar širdies ligas. Skubios pagalbos reikia, jei po rūkymo staiga atsiranda stiprus galvos skausmas, alpimas ar vienos kūno pusės silpnumas - tai gali būti insulto požymis.
