Kanabiso priklausomybė
Kanabiso priklausomybė - tai lėtinė smegenų liga, kai žmogus tampa psichologiškai ir fiziškai priklausomas nuo kanapių. Nors daugelis mano, kad kanapės yra nekenksmingos, ilgalaikis vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir reikšmingai pakenkti gyvenimo kokybei.
Kanabiso priklausomybė (taip pat žinoma kaip kanabinoidų vartojimo sutrikimas) pasireiškia, kai asmuo negali kontroliuoti kanapių vartojimo, nepaisant neigiamų pasekmių. Pagrindinė psichoaktyvioji medžiaga - tetrahidrokanabinolis (THC) - veikia smegenų atlygio sistemą, sukeldama malonumo jausmą. Laikui bėgant smegenys prisitaiko prie nuolatinio THC poveikio, todėl reikalinga vis didesnė dozė norint pasiekti tą patį efektą. Nutraukus vartojimą, atsiranda abstinencijos simptomai. Ši priklausomybė pažeidžia ne tik smegenų funkcijas, bet ir kvėpavimo sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, psichikos sveikatą.
- Nekontroliuojamas potraukis vartoti kanapes
- Sunkumai mažinant vartojimą arba jo atsisakant
- Vartojimas didesniais kiekiais arba ilgiau nei planuota
- Didelė laiko dalis skiriama kanapių įsigijimui, vartojimui arba atsigavimui
- Atsisakoma svarbių veiklų dėl vartojimo
- Toliau vartojama žinant apie psichologines ar fizines problemas
- Dirglumas, nerimas, nemiga
- Sumažėjęs apetitas, svorio kritimas
- Depresija, nuovargis
- Fizinis diskomfortas: prakaitavimas, drebulys, galvos skausmas
Priklausomybės išsivystymą lemia keli veiksniai. Genetinis polinkis - kai kurie žmonės yra labiau linkę tapti priklausomais. Vartojimo pradžia paauglystėje smarkiai padidina riziką, nes smegenys dar vystosi. Psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, taip pat gali skatinti priklausomybę. Socialiniai veiksniai - bendraamžių spaudimas, prieinamumas, trauminė patirtis - taip pat prisideda. Reguliarus didelių kiekių kanapių vartojimas, ypač rūkant ar vartojant koncentratus, didina priklausomybės riziką.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu interviu - gydytojas psichiatras ar priklausomybės ligų specialistas vertina vartojimo įpročius, simptomus ir jų poveikį gyvenimui. Taikomi diagnostiniai kriterijai iš TLK-11 arba DSM-5. Kartais atliekami šlapimo ar kraujo tyrimai, siekiant patvirtinti kanabinoidų buvimą organizme, tačiau jie neapibrėžia priklausomybės laipsnio. Labai svarbu atvirai kalbėti apie vartojimo dažnį, kiekį ir patiriamus sunkumus.
Gydymas dažniausiai apima psichologines intervencijas: kognityvinę-elgesio terapiją, motyvacinį interviu, grupinę terapiją. Vaistų, specialiai skirtų kanabiso priklausomybei gydyti, nėra, tačiau gydomi gretutiniai simptomai, pvz., depresija ar miego sutrikimai. Sunkiais atvejais gali būti rekomenduojama stacionarinė reabilitacija arba dienos stacionaras. Labai svarbi socialinė parama ir palaikymas artimoje aplinkoje. Visiškas susilaikymas nuo kanapių yra veiksmingiausia strategija, tačiau kai kuriems pacientams gali būti taikomas žalos mažinimo metodas.
Jei pastebite, kad kanapių vartojimas trukdo darbui, santykiams ar kasdienei veiklai, arba jei bandėte mesti, bet nepavyko, verta pasikonsultuoti su specialistu. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda psichozės simptomų (haliucinacijos, paranoja), minčių apie savižudybę ar stiprių abstinencijos simptomų, pvz., sunki depresija. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo veiksmingesnis gydymas.
