Virusinis encefalitas
Virusinis encefalitas yra galvos smegenų uždegimas, kurį sukelia virusinė infekcija. Tai reta, bet potencialiai sunki būklė, nes uždegimas gali sutrikdyti smegenų veiklą, sukelti traukulius, sąmonės pokyčius ar ilgalaikius neurologinius padarinius. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus gydymą, galima sumažinti komplikacijų riziką.
Virusinis encefalitas - tai galvos smegenų audinio uždegimas, atsirandantis virusui patekus į centrinę nervų sistemą arba kai imuninė sistema, kovodama su infekcija, sukelia per stiprią uždegiminę reakciją. Uždegimas gali pažeisti įvairias smegenų sritis: smegenų žievę, atsakingą už mąstymą ir sąmonę, smilkinines skiltis, svarbias atminčiai ir kalbai, smegenų kamieną, reguliuojantį kvėpavimą ir širdies ritmą, arba smegenėles, kurios koordinuoja judesius.
Sergant Virusinis encefalitas, smegenų ląstelės patinsta, sutrinka nervinių signalų perdavimas, gali padidėti spaudimas kaukolės viduje. Dėl to atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, mieguistumas, sumišimas, traukuliai ar judesių sutrikimai. Kai kuriais atvejais kartu pasireiškia ir smegenų dangalų uždegimas - meningoencefalitas.
Virusinis encefalitas gali būti pirminis, kai virusas tiesiogiai pažeidžia smegenis, arba poinfekcinis, kai uždegimą sukelia netinkamai suaktyvėjusi imuninė sistema po persirgtos infekcijos. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, ji dažniau būna sunkesnė.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Stiprus arba neįprastas galvos skausmas.
- Pykinimas, vėmimas, apetito stoka.
- Raumenų ir sąnarių skausmai, panašūs į gripo simptomus.
- Padidėjęs jautrumas šviesai ar triukšmui.
- Kaklo sustingimas, ypač jei kartu yra galvos skausmas ir karščiavimas.
- Sumišimas, dezorientacija, neįprastas elgesys.
- Mieguistumas, vangumas, sunkumas pažadinti žmogų.
- Atminties, kalbos ar dėmesio sutrikimai.
- Traukuliai, net jei anksčiau epilepsijos nebuvo.
- Rankos, kojos ar veido silpnumas, tirpimas, koordinacijos sutrikimas.
- Pusiausvyros praradimas, drebulys, nevalingi judesiai.
- Regos, klausos ar rijimo sutrikimai.
- Neįprastas dirglumas, nuolatinis verksmas arba vangumas.
- Atsisakymas valgyti, prastas čiulpimas.
- Išsipūtęs momenėlis.
- Karščiavimas arba, priešingai, neįprastai žema kūno temperatūra.
- Traukuliai, kūno sustingimas ar suglebimas.
- Sunkumas pažadinti, silpna reakcija į aplinką.
- Ilgalaikis nuovargis ir sumažėjusi fizinė ištvermė.
- Atminties, mokymosi ar dėmesio sunkumai.
- Kalbos, elgesio ar nuotaikos pokyčiai.
- Epilepsijos priepuoliai po persirgtos ligos.
- Judesių koordinacijos, pusiausvyros ar raumenų jėgos sutrikimai.
Virusinis encefalitas gali būti sukeltas skirtingų virusų. Viena dažniausių ir svarbiausių priežasčių yra herpes simplex virusas, ypač 1 tipo, kuris gali sukelti sunkų smilkininių smegenų skilčių uždegimą. Ši forma pavojinga, bet anksti pradėjus antivirusinį gydymą prognozė gerėja.
Kiti galimi sukėlėjai: vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas, enterovirusai, tymų, kiaulytės ar raudonukės virusai, gripo virusai, citomegalo virusas, Epstein-Barr virusas. Kai kuriuos virusus perneša vabzdžiai - pavyzdžiui, erkės gali platinti erkinio encefalito virusą, o kai kuriose pasaulio vietose uodai perneša Vakarų Nilo, japoniško encefalito ar kitus arbovirusus.
Rizikos veiksniai priklauso nuo sukėlėjo ir žmogaus sveikatos būklės. Didesnė rizika būdinga kūdikiams ir mažiems vaikams, vyresniems žmonėms, asmenims po organų transplantacijos, sergantiems ŽIV infekcija, onkologinėmis ligomis arba vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus. Riziką taip pat didina nepakankama vakcinacija, gyvenimas ar kelionės į vietoves, kur paplitę virusus pernešantys vabzdžiai, dažnas buvimas gamtoje erkių aktyvumo sezonu, neapsaugotas kontaktas su sergančiaisiais kai kurių virusinių infekcijų metu.
Svarbu suprasti, kad ne kiekviena virusinė infekcija sukelia encefalitą. Daugumai žmonių virusai sukelia lengvą ligą arba praeina be komplikacijų. Encefalitas išsivysto tada, kai virusas pasiekia nervų sistemą arba kai organizmo imuninė reakcija tampa žalinga pačioms smegenų struktūroms.
Virusinis encefalitas įtariamas, kai karščiavimą ar infekcijos požymius lydi sąmonės, elgesio, atminties, kalbos, judesių sutrikimai arba traukuliai. Gydytojas pirmiausia įvertina gyvybines funkcijas, neurologinę būklę, klausia apie simptomų pradžią, keliones, erkių įkandimus, skiepus, vartojamus vaistus ir imuniteto būklę.
Svarbiausias tyrimas dažnai yra juosmeninė punkcija, kurios metu paimamas smegenų skystis. Jame vertinamas ląstelių kiekis, baltymai, gliukozė, atliekami mikrobiologiniai ir molekuliniai tyrimai. Polimerazės grandininė reakcija gali padėti nustatyti herpes simplex, vėjaraupių, enterovirusų ar kitų virusų genetinę medžiagą. Kai kuriais atvejais tiriami antikūnai prieš erkinio encefalito virusą ar kitus sukėlėjus.
Atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai, elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, gliukozė, kraujo pasėliai, serologiniai tyrimai. Magnetinio rezonanso tomografija yra labai svarbi, nes gali parodyti smegenų uždegimo židinius, ypač smilkininėse skiltyse, būdingus herpesiniam encefalitui. Kompiuterinė tomografija gali būti atliekama skubiai, ypač prieš juosmeninę punkciją, jei įtariamas padidėjęs spaudimas kaukolėje, kraujavimas ar kitas pavojingas procesas.
Elektroencefalograma padeda įvertinti smegenų elektrinį aktyvumą, nustatyti traukulių aktyvumą arba encefalitui būdingus pakitimus. Kartais prireikia papildomų tyrimų - krūtinės ląstos rentgenogramos, šlapimo tyrimo, autoimuninių encefalitų žymenų, toksikologinių tyrimų, jei simptomų priežastis neaiški. Diagnozė dažnai nustatoma derinant kliniką, tyrimų rezultatus ir ligos eigą, nes laukti visų atsakymų ne visada saugu.
Virusinis encefalitas dažniausiai gydomas ligoninėje, o sunkesniais atvejais - intensyviosios terapijos skyriuje. Gydymo tikslai yra sustabdyti viruso dauginimąsi, sumažinti smegenų pažeidimą, kontroliuoti traukulius, palaikyti kvėpavimą, kraujotaką, skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.
Jei įtariamas herpes simplex arba vėjaraupių ir juostinės pūslelinės viruso sukeltas encefalitas, kuo anksčiau skiriamas antivirusinis vaistas acikloviras į veną. Šio gydymo negalima atidėti vien dėl to, kad dar negauti visi tyrimų atsakymai, nes ankstyvas gydymas gali lemti geresnę baigtį. Kai kuriems kitiems virusams specifinio antivirusinio gydymo nėra, todėl taikomas palaikomasis ir simptominis gydymas.
Traukuliai gydomi vaistais nuo epilepsijos. Karščiavimui ir skausmui mažinti skiriami tinkami karščiavimą mažinantys ir nuskausminamieji vaistai. Jei padidėja spaudimas kaukolės viduje, gali būti taikomos specialios priemonės: galvos padėties koregavimas, skysčių balanso kontrolė, vaistai smegenų tinimui mažinti, kartais dirbtinė plaučių ventiliacija. Jei sutrinka rijimas ar sąmonė, pasirūpinama saugia mityba ir apsauga nuo aspiracijos.
Po ūmios fazės dažnai reikalinga reabilitacija. Kineziterapija padeda atkurti jėgą, pusiausvyrą ir judesių koordinaciją. Ergoterapija moko vėl atlikti kasdienes veiklas. Logopedo pagalba svarbi, jei sutriko kalba ar rijimas. Neuropsichologinė pagalba gali padėti dėl atminties, dėmesio, nuotaikos ar elgesio pokyčių. Atsigavimas gali trukti savaites ar mėnesius, o kai kuriems žmonėms prireikia ilgalaikės priežiūros.
Prevencija taip pat svarbi. Nuo erkinio encefalito yra veiksminga vakcina. Reikėtų saugotis erkių: dėvėti uždarus drabužius gamtoje, naudoti repelentus, grįžus apžiūrėti kūną ir greitai pašalinti įsisiurbusias erkes. Svarbu laikytis rekomenduojamo skiepijimo plano nuo tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių ir kitų infekcijų, kurios retais atvejais gali komplikuotis smegenų uždegimu.
Į gydytoją reikia kreiptis skubiai, jei karščiavimą ar galvos skausmą lydi bent vienas neurologinis simptomas: sumišimas, neįprastas mieguistumas, sąmonės pritemimas, traukuliai, kalbos sutrikimas, rankos ar kojos silpnumas, koordinacijos praradimas, stiprus kaklo sustingimas. Tokiais atvejais geriau nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Ypač pavojingi požymiai yra staigus sąmonės netekimas, pasikartojantys traukuliai, kvėpavimo sutrikimas, mėlynuojančios lūpos, labai stiprus galvos skausmas su vėmimu, naujai atsiradęs paralyžius ar ryškūs elgesio pokyčiai. Kūdikiams skubios pagalbos reikia, jei jie vangūs, sunkiai pažadinami, atsisako valgyti, karščiuoja, jiems išsipūtęs momenėlis arba pasireiškia traukuliai.
Jei neseniai įkando erkė, buvote vietovėje, kur paplitusios erkių ar uodų pernešamos infekcijos, arba turėjote kontaktą su sergančiu žmogumi ir atsirado karščiavimas su neurologiniais simptomais, apie tai būtina pasakyti medikams. Virusinis encefalitas yra būklė, kai greitas įvertinimas ir ankstyvas gydymas gali būti labai svarbūs.
