Prieširdžių virpėjimas
Prieširdžių virpėjimas - dažniausias širdies ritmo sutrikimas, kai prieširdžiai susitraukinėja greitai, netaisyklingai ir neefektyviai. Vietoj ritmiško plakimo jie „virpa“, todėl kraujas gali stagnuoti, sudarydamas krešulius - pagrindinę insulto priežastį. Ši būklė gali būti epizodinė arba nuolatinė, o jos simptomai - nuo lengvo diskomforto iki rimtų komplikacijų.
Prieširdžių virpėjimas (lot. fibrillatio atriorum) yra aritmija, kai širdies viršutinės kameros (prieširdžiai) elektriniai signalai tampa chaotiški. Normaliai impulsas kyla iš sinusinio mazgo, o čia - daugybė atskirų židinių skleidžia greitus, nereguliarus signalus (300-600 per minutę). Dėl to prieširdžiai ne susitraukia, o tik trūkčioja; dalis kraujo lieka juose, padidėja trombozės rizika. Skilveliai reaguoja nereguliariai, todėl pulsas tampa nelygus, dažnai per greitas. Tai ne tik sukelia diskomfortą (širdies plakimą, nuovargį), bet ir ilgainiui silpnina širdies raumenį.
- Stresas, nerimas, miego trūkumas
- Stiprus alkoholis (vadinamasis „atostogų širdies sindromas“)
- Per didelis kofeino ar energinių gėrimų kiekis
- Karščiavimas, dehidratacija, elektrolitų disbalansas (pvz., kalio trūkumas)
- Fizinis išsekimas ar intensyvi mankšta
- Aortos ar mitralinio vožtuvo ydos
- Išeminė širdies liga, miokardo infarkto istorija
- Arterinė hipertenzija (ypač ilgai negydyta)
- Hipertireozė (per didelė skydliaukės veikla)
- Kardiomiopatija (širdies raumens ligos)
- Miego apnėja, lėtinė obstrukcinė plaučių liga
- Plaučių embolija ar ūminės infekcijos
Jei jaučiate, kad širdis plaka netaisyklingai, pirmiausia nusiraminkite - atsisėskite ar atsigulkite. Giliai kvėpuokite ir stenkitės išvengti panikos. Venkite kavos, alkoholio, rūkymo. Jei epizodas trunka trumpai (kelias minutes) ir nėra kitų simptomų, gydytojas gali rekomenduoti poilsį, magnio preparatus ar beta blokatorius (tik paskyrus gydytojui). Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu laikytis sveikos mitybos (daug kalio - bananai, pomidorai), palaikyti normalų svorį, kontroliuoti kraujospūdį ir gliukozę. Reguliarus, bet ne per intensyvus fizinis aktyvumas padeda stabilizuoti ritmą. Visada derinkite namų priemones su medikų stebėjimu.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas, plintantis į ranką, nugarą ar žandikaulį
- Staigus dusulys, ypač ramybėje, arba sunku kvėpuoti gulint
- Alpimas, sąmonės praradimas, svaigulys su kritimu
- Netaisyklingas pulsas didesnis nei 150 k./min. arba lėtesnis nei 40 k./min.
- Staiga atsiradęs silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje, kalba sutrikusi - insulto požymiai
- Šlapimo susilaikymas, stiprus galvos skausmas ar vėmimas
- Prieširdžių virpėjimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas
- Pulsas nuolat netaisyklingas, jaučiate stiprų nuovargį ar silpnumą
- Kojose patinimas, kosulys su putojančiais skrepliais (širdies nepakankamumo požymiai)
- Vartojate kraują skystinančius vaistus ir atsiranda kraujavimas
