Encefalitas
Encefalitas - tai galvos smegenų uždegimas, kuris gali prasidėti staiga ir progresuoti greitai. Nors dalis atvejų būna lengvi, encefalitas visada vertinamas rimtai, nes gali paveikti sąmonę, atmintį, judesius, kvėpavimą ir kitas gyvybiškai svarbias funkcijas. Ankstyvas atpažinimas ir gydymas gerokai sumažina sunkių komplikacijų riziką.
Encefalitas yra galvos smegenų audinio uždegimas. Uždegimas reiškia, kad imuninė sistema reaguoja į infekciją, autoimuninį procesą ar kitą dirgiklį, o smegenyse dėl to gali atsirasti patinimas, pakisti nervinių ląstelių veikla ir sutrikti signalų perdavimas.
Dažniausiai encefalitas susijęs su virusine infekcija, tačiau jį gali sukelti ir bakterijos, grybeliai, parazitai arba imuninės sistemos klaida, kai organizmas pradeda pulti savo nervų sistemą. Kartais uždegimas apima ne tik smegenis, bet ir smegenų dangalus - tuomet būklė vadinama meningoencefalitu.
Smegenys valdo mąstymą, kalbą, judesius, pusiausvyrą, kvėpavimą, širdies ritmą, temperatūrą ir daugelį kitų funkcijų. Todėl encefalitas gali pasireikšti labai įvairiai: nuo karščiavimo ir galvos skausmo iki traukulių, sumišimo ar sąmonės sutrikimo. Ligos eiga priklauso nuo priežasties, paciento amžiaus, imuninės sistemos būklės ir to, kaip greitai pradedamas gydymas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Stiprus arba neįprastas galvos skausmas.
- Pykinimas, vėmimas, apetito sumažėjimas.
- Raumenų ar sąnarių skausmai, nuovargis.
- Padidėjęs jautrumas šviesai ar garsams.
- Dirglumas, mieguistumas, sunkumas susikaupti.
- Sumišimas, dezorientacija, pakitęs elgesys.
- Kalbos sutrikimas, sunkumas rasti žodžius.
- Atminties sutrikimai, neįprastas užmaršumas.
- Pusiausvyros, koordinacijos ar eisenos sutrikimas.
- Galūnių silpnumas, tirpimas ar veido asimetrija.
- Traukuliai, net jei žmogus anksčiau jų nėra turėjęs.
- Sąmonės pritemimas, alpimas, koma.
- Neįprastas vangumas arba, priešingai, labai stiprus dirglumas.
- Blogas maitinimasis, atsisakymas žįsti ar gerti.
- Aukšta temperatūra, kurią sunku sumažinti.
- Išsipūtęs momenėlis kūdikiui.
- Vėmimas, verksmas, kurio nepavyksta nuraminti.
- Traukuliai ar neįprasti akių, rankų, kojų judesiai.
Encefalitas gali išsivystyti dėl kelių skirtingų priežasčių. Dažniausia priežastis - virusai. Smegenų uždegimą gali sukelti herpes simplex virusas, vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas, enterovirusai, tymų, kiaulytės, gripo virusai. Kai kuriose vietovėse svarbi priežastis yra erkinis encefalitas, perduodamas užsikrėtusios erkės įkandimo metu, rečiau - vartojant nepasterizuotą užkrėstų gyvūnų pieną.
Bakterinis encefalitas pasitaiko rečiau, bet gali atsirasti kaip komplikacija sergant meningitu, Laimo liga, tuberkulioze ar kitomis infekcijomis. Žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, pavojingesni gali būti grybeliai ar parazitai.
Atskira grupė - autoimuninis encefalitas. Tokiu atveju imuninė sistema klaidingai puola smegenų ląsteles arba jų receptorius. Kartais tai susiję su persirgta infekcija, kartais - su naviku, pavyzdžiui, kiaušidžių teratoma, tačiau daliai pacientų aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.
Riziką didina: mažas arba vyresnis amžius, nusilpusi imuninė sistema, nevakcinavimas nuo erkinio encefalito ar kitų vakcinomis valdomų infekcijų, buvimas miškingose vietovėse erkių aktyvumo sezonu, kelionės į regionus, kuriuose paplitę tam tikri virusai, taip pat lėtinės ligos ir imunitetą slopinantys vaistai.
Įtarus encefalitą, delsti negalima. Gydytojas pirmiausia įvertina simptomų pradžią, karščiavimą, sąmonės būklę, neurologinius požymius, galimą erkės įkandimą, keliones, skiepus, vartojamus vaistus ir gretutines ligas.
Svarbiausi tyrimai gali būti:
• Kraujo tyrimai. Jie padeda įvertinti uždegimo požymius, elektrolitų pusiausvyrą, kepenų ir inkstų funkciją, imuninės sistemos būklę, nustatyti kai kurių infekcijų žymenis.
• Juosmeninė punkcija ir smegenų skysčio tyrimas. Tai vienas svarbiausių tyrimų. Plona adata paimamas nedidelis smegenų skysčio kiekis, tiriamas ląstelių skaičius, baltymas, gliukozė, atliekami mikrobiologiniai ir molekuliniai tyrimai, pavyzdžiui, PGR dėl herpes virusų ar kitų sukėlėjų.
• Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija. MRT gali parodyti uždegimo zonas, patinimą, pakitimus smilkinių skiltyse, kurie būdingi kai kurioms encefalito formoms. Kai MRT negalima atlikti arba reikia skubaus įvertinimo, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija.
• Elektroencefalograma. EEG registruoja smegenų elektrinį aktyvumą ir padeda nustatyti traukulių aktyvumą, net jei traukuliai išoriškai nepastebimi.
• Specifiniai antikūnų ir autoimuninių žymenų tyrimai. Jie svarbūs įtariant autoimuninį encefalitą.
Kartais diagnozė patikslinama tik gavus kelių tyrimų rezultatus, todėl gydymas dažnai pradedamas dar prieš galutinį atsakymą.
Encefalito gydymas priklauso nuo priežasties, tačiau dažnai pradedamas skubiai ligoninėje. Kai yra galimybė, pacientas stebimas neurologijos ar intensyviosios terapijos skyriuje, nes būklė gali keistis greitai.
Jei įtariamas herpes viruso sukeltas encefalitas, nedelsiant skiriamas antivirusinis vaistas acikloviras į veną. Tai labai svarbu, nes ankstyvas gydymas mažina mirties ir ilgalaikių neurologinių pažeidimų riziką. Jei įtariama bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai, kol tyrimai patikslina sukėlėją.
Autoimuninis encefalitas gydomas imuninę sistemą slopinančiais ar reguliuojančiais vaistais. Gali būti skiriami kortikosteroidai, intraveniniai imunoglobulinai, plazmaferezė, o kai kuriais atvejais - rituksimabas ar kiti vaistai. Jei randamas su autoimuniniu procesu susijęs navikas, svarbus jo gydymas ar pašalinimas.
Palaikomasis gydymas taip pat labai reikšmingas. Jis gali apimti skysčių ir elektrolitų korekciją, karščiavimo mažinimą, vaistus nuo traukulių, kvėpavimo palaikymą, mitybos užtikrinimą, skausmo kontrolę. Po ūmaus periodo kai kuriems pacientams prireikia reabilitacijos: kineziterapijos, ergoterapijos, logopedo pagalbos, neuropsichologo konsultacijų.
Pasveikimas gali būti greitas, tačiau kartais trunka mėnesius. Po encefalito gali išlikti nuovargis, atminties sunkumai, emocijų svyravimai, traukulių rizika ar judėjimo sutrikimai. Reguliarus stebėjimas padeda laiku pastebėti ir gydyti liekamuosius padarinius.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei karščiavimą ar galvos skausmą lydi bet kuris iš šių požymių: sumišimas, mieguistumas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, stiprus sprando sustingimas, pasikartojantis vėmimas, kalbos sutrikimas, galūnių silpnumas, veido asimetrija, staigus elgesio pasikeitimas.
Nedelskite, jei simptomai atsirado po erkės įkandimo, po neseniai persirgtos infekcijos, kelionės į rizikos regioną arba jei serga kūdikis, vyresnio amžiaus žmogus, nėščioji ar asmuo, kurio imunitetas nusilpęs.
Kviesti greitąją medicinos pagalbą reikia tada, kai žmogus praranda sąmonę, patiria traukulius, sunkiai kvėpuoja, nereaguoja į aplinką arba jo būklė akivaizdžiai blogėja. Encefalitas nėra ta liga, kurią saugu stebėti namuose, jei atsiranda neurologinių simptomų.
