Leukocitų mikrodalelės
Leukocitų mikrodalelės - tai specializuotas kraujo tyrimas, leidžiantis įvertinti skirtingų baltųjų kraujo kūnelių tipų proporcijas ir absoliučiuosius kiekius. Šis rodiklis padeda gydytojams diagnozuoti įvairias infekcijas, uždegimines ligas, alergijas ar kraujo sistemos sutrikimus.
Funkcija
- Leukocitų mikrodalelės tiksliai suskaido baltųjų kraujo kūnelių populiaciją į atskirus pogrupius: neutrofilus, limfocitus, monocitus, eozinofilus ir bazofilus.
- Šie pogrupiai atlieka skirtingas imunines užduotis - nuo bakterijų naikinimo iki alerginių reakcijų reguliavimo.
- Tyrimas leidžia nustatyti organizmo imuninį atsaką ir jo pokyčius sergant.
Kilmė
- Baltieji kraujo kūneliai gaminami kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių.
- Subrendusios ląstelės patenka į kraują, kur cirkuliuoja ir migruoja į audinius, reaguodamos į uždegiminius signalus.
Procedūra
- Tyrimas atliekamas paimant veninį kraują iš alkūnės venos, paprastai ryte nevalgius.
- Nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau likus 12 valandų rekomenduojama vengti riebaus maisto ir alkoholio.
- Kraujo mėginys analizuojamas automatiniais hematologiniais analizatoriais, kurie suskaičiuoja ir diferencijuoja leukocitų populiacijas pagal dydį, formą ir cheminį dažymąsi.
Padidėję neutrofilai (neutrofilija)
- Bakterinės infekcijos (pneumonija, pielonefritas, sepsinis šokas)
- Ūminis uždegimas (miokardo infarktas, insultas)
- Fizinis ar emocinis stresas, rūkymas
- Gydymas kortikosteroidais
Padidėję limfocitai (limfocitozė)
- Virusinės infekcijos (gripas, mononukleozė, COVID-19)
- Lėtinės limfocitinės leukemijos
- Lėtinės infekcijos (tuberkuliozė, toksoplazmozė)
Padidėję eozinofilai (eozinofilija)
- Alerginės ligos (astma, atopinis dermatitas, šienligė)
- Parazitinės infekcijos (kirminai, askaridės)
- Autoimuninės ligos (Churg-Strauss sindromas)
Padidėję monocitai (monocitozė)
- Lėtinės infekcijos (tuberkuliozė, sifilis)
- Kraujo sistemos ligos (mielodisplazinis sindromas)
- Uždegiminė žarnyno liga (Krono liga)
Sumažėję neutrofilai (neutropenija)
- Sunkios virusinės infekcijos (gripas, hepatitas)
- Kaulų čiulpų slopinimas (chemoterapija, radiacija)
- Autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė)
- Vaistų poveikis (antibiotikai, prieštraukuliniai)
Sumažėję limfocitai (limfocitopenija)
- ŽIV infekcija (pažeidžiami T limfocitai)
- Imunosupresinis gydymas (po organų transplantacijos)
- Baltymų ar cinko trūkumas
Sumažėję eozinofilai ir bazofilai
- Ūminis stresas (kai padidėja kortizolis)
- Kaulų čiulpų nepakankamumas (aplastinė anemija)
- Kai kurie vaistai (beta blokatoriai)
Simptomai
- Ilgalaikis karščiavimas be aiškios priežasties
- Dažnos infekcijos (ypač bakterinės ar virusinės)
- Neaiškios kilmės nuovargis, silpnumas
- Įtariama alergija ar parazitinė infekcija
Gydytojų specialybės
- Šeimos gydytojas - pirminiam ištyrimui ir bendram sveikatos vertinimui
- Hematologas - esant kraujo ligų įtarimui arba gydant leukemijas
- Infektologas - diferencijuojant infekcines ligas
| Bendra | Bendras leukocitų kiekis: 4,0-10,0 × 10⁹/l |
|---|---|
| Vyrams | Neutrofilai: 2,0-7,0 × 10⁹/l; Limfocitai: 1,0-4,0 × 10⁹/l; Monocitai: 0,2-1,0 × 10⁹/l; Eozinofilai: 0,02-0,5 × 10⁹/l; Bazofilai: 0,0-0,1 × 10⁹/l |
| Moterims | Normos atitinka bendrąsias vertes, tačiau nėštumo metu gali šiek tiek pakisti (padidėti neutrofilų ir sumažėti limfocitų). |
