Meningitas
Meningitas - tai galvos ir nugaros smegenis gaubiančių dangalų uždegimas. Liga gali prasidėti staiga ir kai kuriais atvejais progresuoti labai greitai, todėl svarbu atpažinti įspėjamuosius požymius ir nedelsti kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas dažnai lemia geresnę baigtį ir mažesnę komplikacijų riziką.
Meningitas išsivysto tada, kai uždegimas apima minkštuosius smegenų dangalus - audinius, kurie saugo galvos ir nugaros smegenis. Uždegimą dažniausiai sukelia infekcija: virusai, bakterijos, rečiau grybeliai, tuberkuliozės sukėlėjas ar parazitai. Kartais meningitas gali būti neinfekcinės kilmės - susijęs su autoimuninėmis ligomis, vaistais, onkologinėmis ligomis ar po galvos traumų.
Svarbiausia suprasti, kad smegenų dangalai yra labai arti centrinės nervų sistemos. Todėl stiprus uždegimas gali paveikti ne tik dangalus, bet ir smegenų veiklą, kraujotaką, klausą, regėjimą, sąmonės būklę. Bakterinis meningitas laikomas skubia medicinine būkle, nes per kelias valandas gali sukelti sepsį, smegenų pabrinkimą, traukulius ar ilgalaikius neurologinius padarinius.
Virusinis meningitas dažniausiai būna lengvesnis ir daliai žmonių praeina be specifinio gydymo, tačiau simptomai gali būti labai nemalonūs. Bakterinis, grybelinis ar tuberkuliozinis meningitas paprastai reikalauja gydymo ligoninėje, dažnai - intensyvios stebėsenos.
- Staiga prasidėjęs stiprus galvos skausmas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas.
- Sprando sustingimas - sunku palenkti galvą į priekį.
- Pykinimas, vėmimas, apetito stoka.
- Šviesos baimė, jautrumas garsams.
- Mieguistumas, sumišimas, neįprastas elgesys.
- Traukuliai arba trumpalaikis sąmonės netekimas.
- Odos bėrimas, ypač jei jis neišblykšta paspaudus stikline - tai gali rodyti meningokokinę infekciją.
- Aukšta temperatūra arba, priešingai, neįprastai žema kūno temperatūra.
- Nuolatinis verksmas, dirglumas, sunkiai nuraminamas vaikas.
- Vangumas, mieguistumas, silpnas žindimas ar atsisakymas valgyti.
- Išsipūtęs momenėlis.
- Vėmimas, viduriavimas, blyški ar melsva oda.
- Traukuliai.
- Neįprastas kūno įsitempimas arba suglebimas.
- Klausos susilpnėjimas arba netekimas.
- Atminties, dėmesio, mokymosi sunkumai.
- Pusiausvyros, judėjimo ar koordinacijos sutrikimai.
- Epilepsijos priepuoliai.
- Smegenų pabrinkimas, insultas, sepsis.
- Retais, bet sunkiais atvejais - galūnių kraujotakos pažeidimai ar gyvybei pavojinga būklė.
Meningitas dažniausiai atsiranda, kai infekcijos sukėlėjas patenka į kraują ir pasiekia smegenų dangalus. Kai kada infekcija plinta tiesiogiai - pavyzdžiui, iš vidurinės ausies, sinusų, po galvos traumos ar neurochirurginės operacijos.
Dažniausios priežastys:
• Virusai. Tai dažniausia meningito priežastis. Jį gali sukelti enterovirusai, herpeso virusai, erkinio encefalito virusas ir kiti. Virusinis meningitas dažniau būna lengvesnis, bet vis tiek turi būti įvertintas gydytojo.
• Bakterijos. Pavojingiausi sukėlėjai - meningokokas, pneumokokas, Haemophilus influenzae b tipo bakterija, naujagimiams - B grupės streptokokas, Listeria monocytogenes. Bakterinis meningitas gali progresuoti itin greitai.
• Grybeliai. Dažnesni žmonėms, kurių imuninė sistema labai nusilpusi, pavyzdžiui, sergant ŽIV infekcija, po transplantacijos ar vartojant imunitetą slopinančius vaistus.
• Tuberkuliozė. Tuberkuliozinis meningitas vystosi lėčiau, tačiau yra sunki liga, kurią būtina gydyti ilgai ir kryptingai.
Riziką didina kūdikystė ir vyresnis amžius, nepilna vakcinacija, gyvenimas bendrabučiuose ar kariuomenėje, artimas kontaktas su sergančiuoju, imuniteto nusilpimas, blužnies pašalinimas, lėtinės ligos, kaukolės lūžiai, smegenų skysčio nutekėjimas, ausų ar sinusų infekcijos.
Įtarus meningitą, gydytojas pirmiausia vertina simptomus, sąmonės būklę, temperatūrą, kraujospūdį, pulsą, odos bėrimus, sprando rigidiškumą ir neurologinius požymius. Svarbi informacija apie skiepus, keliones, erkių įkandimus, kontaktą su sergančiaisiais, vartojamus vaistus ir imuniteto būklę.
Pagrindinis tyrimas - juosmeninė punkcija. Jos metu paimama šiek tiek smegenų skysčio, kuris tiriamas laboratorijoje: vertinamas ląstelių kiekis, baltymų ir gliukozės koncentracija, atliekama mikroskopija, pasėlis, bakterijų ar virusų PGR tyrimai. Šis tyrimas padeda atskirti virusinį, bakterinį, grybelinį ar tuberkuliozinį meningitą.
Dažnai atliekami ir kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, prokalcitoninas, kraujo pasėliai, elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai. Jei yra traukuliai, sąmonės sutrikimas, židininiai neurologiniai simptomai ar įtariamas padidėjęs spaudimas kaukolėje, prieš juosmeninę punkciją gali būti atliekama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija.
Kai įtariamas meningokokinis meningitas, gydymas dažnai pradedamas nelaukiant visų tyrimų atsakymų, nes laikas yra labai svarbus.
Meningito gydymas priklauso nuo priežasties, tačiau įtarus bakterinį meningitą gydymas pradedamas skubiai. Dažniausiai pacientas gydomas ligoninėje, sunkesniais atvejais - intensyviosios terapijos skyriuje.
Bakterinis meningitas gydomas į veną leidžiamais antibiotikais. Kol tikslus sukėlėjas dar nežinomas, skiriami plataus veikimo antibiotikai, vėliau gydymas tikslinamas pagal tyrimų rezultatus. Kai kuriais atvejais kartu skiriami gliukokortikoidai, pavyzdžiui, deksametazonas, siekiant sumažinti uždegimą ir komplikacijų, ypač klausos pažeidimo, riziką.
Virusinis meningitas dažniausiai gydomas simptomiškai: skysčiais, poilsiu, vaistais nuo karščiavimo ir skausmo. Jei įtariamas herpeso virusas, gali būti skiriamas antivirusinis vaistas acikloviras. Grybeliniam meningitui reikalingi priešgrybeliniai vaistai, tuberkulioziniam - ilgalaikis kelių vaistų nuo tuberkuliozės derinys.
Svarbi ir palaikomoji pagalba: skysčių bei elektrolitų balanso korekcija, deguonis, traukulių gydymas, kraujospūdžio palaikymas, smegenų pabrinkimo kontrolė. Po ligos gali prireikti klausos patikros, neurologinės reabilitacijos, kineziterapijos, logopedo ar psichologo pagalbos.
Profilaktikai labai svarbūs skiepai nuo meningokoko, pneumokoko, Haemophilus influenzae b tipo infekcijos, taip pat skiepai nuo erkinio encefalito. Artimiems kai kurių bakterinio meningito atvejų kontaktams gali būti skiriami profilaktiniai antibiotikai.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei karščiavimą lydi stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, vėmimas, mieguistumas, sumišimas, traukuliai ar odos bėrimas. Skubios pagalbos reikia ir tada, kai žmogus atrodo „ne toks kaip įprastai“, sunkiai pažadinamas, kalba nerišliai, alpsta arba jam greitai blogėja.
Kūdikiams skubiai kreipkitės, jei atsiranda aukšta temperatūra, vangumas, atsisakymas valgyti, išsipūtęs momenėlis, nuolatinis verksmas, traukuliai ar neįprastas kūno suglebimas.
Jeigu įtariate meningitą, geriau vykti į skubiosios pagalbos skyrių arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nelaukite, kol simptomai „praeis savaime“, ypač jei liga prasidėjo staiga. Ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę.
