Juosmeninė punkcija
Juosmeninė punkcija (lumbalinė punkcija) - tai invazinė diagnostinė ir terapinė procedūra, kurios metu specialia adata paimamas smegenų skysčio (cerebrospinalinio skysčio) mėginys iš stuburo kanalo apatinėje juosmens dalyje. Šis tyrimas padeda diagnozuoti įvairias centrinės nervų sistemos ligas, tokias kaip meningitas, encefalitas, kraujavimai ar autoimuniniai sutrikimai, taip pat gali būti naudojamas vaistų suleidimui.
Pagrindinė paskirtis
- Paimti smegenų skysčio mėginį laboratoriniams tyrimams (bakterijų, virusų, ląstelių, baltymų, gliukozės nustatymui).
- Išmatuoti smegenų skysčio spaudimą - padidėjęs spaudimas gali rodyti hidrocefaliją, naviką ar uždegimą.
- Suleisti vaistus ar kontrastines medžiagas tiesiogiai į centrinę nervų sistemą (intratekalinė terapija).
- Sumažinti intrakranijinį spaudimą pašalinus smegenų skysčio perteklių.
Procedūros ypatybės
- Atliekama juosmens srityje, dažniausiai tarp 3-4 arba 4-5 juosmens slankstelių, nes ten nugaros smegenys nebeina.
- Pacientas guli ant šono susirietęs (vaisiaus padėtis) arba sėdi pasilenkęs į priekį, kad išsiplėstų tarpai tarp slankstelių.
- Adata įvedama po vietinės nejautros, procedūra trunka apie 15-30 minučių.
- Po tyrimo rekomenduojama keletą valandų pagulėti lygiai, kad būtų sumažinta galvos skausmo rizika.
Procedūra
- Prieš procedūrą atliekamas išsamus kraujo tyrimas (koagulograma, trombocitai) siekiant išvengti kraujavimo rizikos.
- Paciento oda dezinfekuojama, apjuosiama steriliu lauku, ir suleidžiama vietinė nejautra.
- Speciali punkcinė adata (dažniausiai 20-22 gauge) lėtai įvedama tarp slankstelių į stuburo kanalą, kol pasiekiamas smegenų skystis.
- Matuojamas atidarymo spaudimas (jei reikia), po to surenkamas reikiamas smegenų skysčio kiekis (apie 3-5 ml) į kelis mėgintuvėlius.
- Adata ištraukiama, uždėtas spaudžiamasis tvarstis. Pacientas turi gulėti ant nugaros bent 1-2 valandas.
Dažniausi radiniai
- Padidėjęs smegenų skysčio spaudimas (>20 cm H₂O) - gali rodyti intrakranijinę hipertenziją, naviką, kraujavimą ar hidrocefaliją.
- Kraujingas smegenų skystis - dažniausiai subarachnoidinio kraujavimo požymis (jei kraujas nesumažėja centrifuguojant).
- Padidėjęs leukocitų skaičius >5/µL - rodo uždegimą: meningitą (neutrofilai) ar encefalitą (limfocitai).
- Padidėjęs baltymų kiekis (>0,45 g/l) - gali būti dėl uždegimo, autoimuninių ligų ar naviko.
- Sumažėjusi gliukozės koncentracija (<⅔ kraujo gliukozės) - būdinga bakteriniam meningitui, grybelinėms infekcijoms ar sarkoidozei.
Pagrindinės indikacijos
- Įtariamas ūminis ar lėtinis meningitas, encefalitas ar kitos centrinės nervų sistemos infekcijos.
- Neaiškios kilmės galvos skausmas su meningizmu (kaklo rigidiškumas, fotofobija).
- Įtariamas subarachnoidinis kraujavimas (jei galvos kompiuterinė tomografija neinformatyvi).
- Neaiškios kilmės demielinizuojančios ligos (pvz., išsėtinė sklerozė) - ieškoma oligokloninių juostų.
- Įtariamas leptomeninginis navikas arba smegenų skysčio platinama infekcija.
- Intratekalinės chemoterapijos ar vaistų suleidimas (pvz., esant CNS limfomai).
- Tyrimą skiria: <strong>neurologas</strong>, <strong>infekcinių ligų gydytojas</strong>, <strong>neurochirurgas</strong> ar <strong>onkologas</strong>.
