Tuberkuliozinis meningitas
Tuberkuliozinis meningitas yra sunki tuberkuliozės forma, kai infekcija pažeidžia galvos ir nugaros smegenų dangalus. Liga dažniausiai vystosi pamažu, todėl pirmieji požymiai gali atrodyti nekalti, tačiau negydoma ji gali sukelti negrįžtamą nervų sistemos pažeidimą ar net grėsti gyvybei. Ankstyvas atpažinimas ir greitai pradėtas gydymas labai pagerina pasveikimo galimybes.
Tuberkuliozinis meningitas yra infekcinė centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, dažniausiai Mycobacterium tuberculosis. Tai nėra paprastas galvos skausmas ar įprastas virusinis meningitas. Ši būklė reiškia, kad tuberkuliozės sukėlėjas pateko į smegenų dangalus - plonas apsaugines membranas, gaubiančias galvos ir nugaros smegenis.
Dažniausiai infekcija pirmiausia prasideda plaučiuose, net jei žmogus nejaučia ryškių kvėpavimo simptomų. Iš pirminio židinio bakterijos gali patekti į kraują ir nukeliauti į įvairius organus, įskaitant smegenų dangalus. Ten jos gali kurį laiką išlikti tarsi „miegančios“, o nusilpus imuninei sistemai suaktyvėti.
Kai prasideda uždegimas, smegenų dangalai paburksta, aplink smegenis ir jų pamate kaupiasi uždegiminės masės. Tai gali sutrikdyti smegenų skysčio cirkuliaciją, padidinti spaudimą kaukolės viduje, pažeisti galvinius nervus, kraujagysles ir pačias smegenų struktūras. Dėl to gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas, regos ar klausos sutrikimų, traukulių, sąmonės pokyčių.
Tuberkuliozinis meningitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau ypač pavojingas kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs. Tai liga, kurią būtina gydyti ligoninėje, nes gydymas ilgas, sudėtingas ir reikalauja atidaus stebėjimo.
- Pamažu stiprėjantis galvos skausmas, kuris nepraeina įprastai pailsėjus ar išgėrus vaistų nuo skausmo.
- Karščiavimas, dažnai ne itin aukštas, bet užsitęsęs kelias dienas ar savaites.
- Bendras silpnumas, nuovargis, mieguistumas, sumažėjęs darbingumas.
- Prakaitavimas, ypač naktimis.
- Apetito stoka ir svorio mažėjimas.
- Dirglumas, vangumas, neįprastas elgesio pasikeitimas, ypač vaikams.
- Pykinimas, kartais vėmimas, kuris nebūtinai susijęs su maistu.
- Sprando sustingimas, kai sunku palenkti galvą į priekį.
- Jautrumas šviesai ar garsams.
- Sumišimas, sunkumas susikaupti, lėtesnė kalba ar reakcijos.
- Dvejinimasis akyse, žvairumas, vokų nusileidimas.
- Klausos susilpnėjimas ar ūžesys ausyse.
- Veido asimetrija, rijimo sutrikimai, kalbos pasikeitimai.
- Rankų ar kojų silpnumas, koordinacijos sutrikimas.
- Traukuliai.
- Sąmonės pritemimas, mieguistumas, iš kurio sunku pažadinti.
- Stiprus, sprogstantis galvos skausmas kartu su vėmimu.
- Kvėpavimo, širdies ritmo ar kraujospūdžio sutrikimai.
- Koma.
- Kūdikiams - išsipūtęs momenėlis, monotoniškas verksmas, atsisakymas valgyti, neįprastas vangumas.
Tuberkuliozinis meningitas išsivysto, kai tuberkuliozės bakterijos pasiekia centrinę nervų sistemą. Sukėlėjas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu - užsikrėtęs žmogus kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas išskiria bakterijas į aplinką. Įkvėpus bakterijų, jos pirmiausia patenka į plaučius. Daugeliui žmonių imuninė sistema infekciją suvaldo, tačiau bakterijos gali likti organizme latentinės formos.
Liga gali suaktyvėti tada, kai imuninė apsauga susilpnėja. Bakterijos iš plaučių ar kitų židinių per kraują gali nukeliauti į smegenų dangalus. Kartais tuberkuliozinis meningitas atsiranda sergant išplitusia, arba miliarine, tuberkulioze.
Riziką susirgti didina:
- artimas kontaktas su žmogumi, sergančiu atvira plaučių tuberkulioze;
- negydyta ar nevisiškai išgydyta tuberkuliozė;
- ŽIV infekcija ar AIDS;
- gydymas imunitetą slopinančiais vaistais, pavyzdžiui, gliukokortikoidais, biologine terapija ar chemoterapija;
- cukrinis diabetas;
- lėtinė inkstų liga, kepenų liga, onkologinės ligos;
- prasta mityba, mažas kūno svoris, alkoholio ar narkotikų vartojimas;
- labai jaunas arba vyresnis amžius;
- gyvenimas ar darbas aplinkoje, kur tuberkuliozė plinta lengviau, pavyzdžiui, perpildytose patalpose;
- nepakankama skiepijimo apsauga vaikystėje, ypač jei nebuvo atliktas BCG skiepas.
Svarbu suprasti, kad tuberkuliozinis meningitas dažnai nėra staigus vienos dienos įvykis. Jis gali bręsti kelias savaites. Būtent dėl lėtesnės pradžios liga kartais painiojama su virusine infekcija, migrena, nuovargiu ar kitomis būklėmis.
Tuberkuliozinis meningitas nustatomas įvertinus simptomus, paciento rizikos veiksnius ir atlikus specialius tyrimus. Gydytojui svarbu žinoti, ar žmogus yra sirgęs tuberkulioze, ar turėjo kontaktą su sergančiuoju, ar yra nusilpęs imunitetas, ar pastaruoju metu buvo ilgalaikis karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas.
Pagrindinis tyrimas yra juosmeninė punkcija. Jos metu plona adata paimamas smegenų skysčio mėginys iš juosmens srities. Šis tyrimas padeda įvertinti, ar yra meningitui būdingas uždegimas. Smegenų skystyje gali būti padidėjęs baltymų kiekis, sumažėjusi gliukozė, pakitęs ląstelių skaičius. Taip pat atliekami mikrobiologiniai ir molekuliniai tyrimai, ieškant tuberkuliozės mikobakterijų ar jų genetinės medžiagos.
Gali būti atliekami šie tyrimai:
- smegenų skysčio mikroskopija, pasėlis ir molekuliniai tyrimai tuberkuliozės sukėlėjui nustatyti;
- kraujo tyrimai uždegimui, kepenų ir inkstų funkcijai, elektrolitams, gliukozei įvertinti;
- krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija, ieškant plaučių tuberkuliozės požymių;
- galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, ypač jei yra sąmonės sutrikimas, traukuliai ar įtariamas padidėjęs spaudimas kaukolės viduje;
- tuberkulino mėginys arba interferono gama išskyrimo tyrimai, kurie padeda įvertinti kontaktą su tuberkuliozės infekcija;
- ŽIV tyrimas, nes ši infekcija labai padidina tuberkuliozės išplitimo riziką.
Kartais diagnozę patvirtinti sudėtinga, nes tuberkuliozės bakterijų smegenų skystyje gali būti nedaug. Todėl gydytojas gali pradėti gydymą dar nelaukdamas visų galutinių rezultatų, jei klinikiniai požymiai labai įtartini. Tokiu atveju greitis yra labai svarbus - delsimas gali lemti sunkesnes pasekmes.
Tuberkuliozinis meningitas gydomas ligoninėje, dažnai infekcinių ligų, neurologijos ar intensyviosios terapijos skyriuje. Gydymo tikslas - sunaikinti tuberkuliozės bakterijas, sumažinti smegenų dangalų uždegimą, apsaugoti nervų sistemą nuo pažeidimo ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Pagrindas yra kelių vaistų nuo tuberkuliozės derinys. Dažniausiai pradiniame etape skiriami izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas ir etambutolis, o vėliau gydymas koreguojamas pagal tyrimų rezultatus, vaistų toleravimą ir bakterijų jautrumą. Gydymas trunka ilgai - dažnai ne mažiau kaip 9-12 mėnesių, o kai kuriais atvejais ir ilgiau. Labai svarbu vaistus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta. Nutraukus gydymą per anksti, liga gali atsinaujinti arba išsivystyti vaistams atspari tuberkuliozė.
Dažnai kartu skiriami kortikosteroidai, pavyzdžiui, deksametazonas ar prednizolonas. Jie mažina uždegimą, smegenų dangalų paburkimą ir gali sumažinti neurologinių komplikacijų bei mirties riziką.
Prireikus gydomos komplikacijos:
- padidėjęs spaudimas kaukolės viduje;
- hidrocefalija, kai sutrinka smegenų skysčio nutekėjimas;
- traukuliai;
- insultą primenantys smegenų kraujotakos sutrikimai;
- elektrolitų pusiausvyros sutrikimai;
- regos, klausos ar judėjimo funkcijų pažeidimai.
Kai kuriais atvejais, ypač esant hidrocefalijai, gali prireikti neurochirurginio gydymo, pavyzdžiui, smegenų skysčio drenavimo ar šunto įvedimo.
Pasveikimo laikotarpiu svarbi reabilitacija. Ji gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, logopedo pagalbą, klausos ar regos įvertinimą, psichologinę paramą. Po tokios ligos žmogui gali prireikti laiko grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, todėl svarbus kantrus, nuoseklus stebėjimas.
Taip pat būtina pasirūpinti artimų kontaktų ištyrimu. Jei nustatoma aktyvi tuberkuliozė, visuomenės sveikatos specialistai padeda įvertinti, kas galėjo užsikrėsti, ir organizuoja profilaktiką ar gydymą.
Į gydytoją reikia kreiptis kuo greičiau, jei kelias dienas ar savaites vargina neaiškus karščiavimas, stiprėjantis galvos skausmas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, vangumas ar neįprastas nuovargis, ypač jei buvo kontaktas su tuberkulioze sergančiu žmogumi.
Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
- labai stiprus ar greitai stiprėjantis galvos skausmas;
- sprando sustingimas kartu su karščiavimu;
- sumišimas, neadekvatus elgesys, mieguistumas;
- traukuliai;
- pasikartojantis vėmimas, ypač kartu su galvos skausmu;
- dvejinimasis akyse, staigus regos ar klausos pablogėjimas;
- rankos, kojos ar veido silpnumas;
- sąmonės netekimas;
- kūdikiui - išsipūtęs momenėlis, vangumas, atsisakymas valgyti, neįprastas verksmas.
Jei žmogus serga ŽIV infekcija, vartoja imunitetą slopinančius vaistus, neseniai gydėsi nuo tuberkuliozės arba gyvena su asmeniu, kuriam diagnozuota aktyvi tuberkuliozė, net ir lengvesni simptomai turėtų būti vertinami rimtai. Geriau pasitikrinti anksčiau, negu laukti, kol liga pažengs.
Tuberkuliozinis meningitas yra reta, bet labai rimta būklė. Laiku pradėtas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti ilgalaikių pasekmių riziką.
