Virusinis meningitas
Virusinis meningitas - tai galvos ir nugaros smegenis dengiančių dangalų uždegimas, kurį sukelia virusai. Dažniausiai ši liga būna lengvesnė nei bakterinis meningitas, tačiau simptomai gali būti labai nemalonūs, o kai kuriais atvejais reikalingas skubus ištyrimas ligoninėje. Laiku įvertinus būklę galima atskirti pavojingesnes meningito formas ir parinkti tinkamą gydymą.
Virusinis meningitas išsivysto tada, kai virusas patenka į organizmą, išplinta krauju arba per nervų sistemą ir sukelia minkštųjų smegenų dangalų uždegimą. Šie dangalai gaubia galvos ir nugaros smegenis, todėl jų dirginimas sukelia galvos skausmą, kaklo sustingimą, karščiavimą, pykinimą, jautrumą šviesai. Nors žodis „meningitas“ dažnai gąsdina, svarbu žinoti, kad virusinė forma daugeliui žmonių praeina be ilgalaikių pasekmių. Vis dėlto simptomai gali būti panašūs į bakterinį meningitą, kuris yra gyvybei pavojinga būklė, todėl savarankiškai atskirti šių ligų nereikėtų. Virusinis meningitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Didesnio dėmesio reikia kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, nes jiems liga gali būti sunkesnė arba komplikuotis.
- Staiga arba palaipsniui atsirandantis stiprus galvos skausmas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas ir „gripo“ pojūtis.
- Kaklo sustingimas, kai sunku palenkti galvą į priekį.
- Pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas.
- Jautrumas ryškiai šviesai ar garsams.
- Raumenų ir sąnarių skausmai.
- Neįprastas mieguistumas, vangumas arba dirglumas.
- Prastas žindymas ar atsisakymas valgyti.
- Aukšta temperatūra arba, ypač kūdikiams, neįprastai žema temperatūra.
- Verksmas, kurio nepavyksta nuraminti, jautrumas paėmus ant rankų.
- Išsipūtęs momenėlis kūdikiui.
- Traukuliai arba neįprasti judesiai.
- Sumišimas, sąmonės pritemimas ar sunkumas pažadinti žmogų.
- Bėrimas, kuris neišblykšta paspaudus stikline ar pirštu.
- Labai stiprus, staigus galvos skausmas.
- Traukuliai, naujas neurologinis silpnumas, kalbos ar regos sutrikimai.
- Greitai blogėjanti bendra būklė.
Dažniausia Virusinis meningitas priežastis yra enterovirusai. Jie plinta per nešvarias rankas, užterštus paviršius, kartais per kvėpavimo takų sekretą, todėl protrūkiai dažnesni vasarą ir ankstyvą rudenį. Kiti galimi sukėlėjai - herpes simplex virusas, vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas, kiaulytės virusas, gripo virusai, kai kurie erkių ar uodų platinami virusai, rečiau - žmogaus imunodeficito virusas pirminės infekcijos metu. Riziką didina artimas kontaktas kolektyvuose, vaikų darželiuose, bendrabučiuose, prasta rankų higiena, neskiepijimas nuo vakcinomis valdomų infekcijų, kelionės į tam tikras šalis, imunitetą slopinantys vaistai, onkologinės ligos, ŽIV infekcija ar organų transplantacija. Kartais žmogus užsikrečia virusu, bet meningitas neišsivysto - tai priklauso nuo viruso savybių, imuninės sistemos ir bendros sveikatos būklės.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, ligos pradžią, karščiavimą, kaklo rigidiškumą, sąmonės būklę, odos bėrimus ir neurologinius požymius. Kadangi Virusinis meningitas iš pradžių gali atrodyti panašiai kaip bakterinis meningitas, svarbiausias tyrimas dažnai yra juosmeninė punkcija - procedūra, kurios metu paimamas nedidelis smegenų skysčio mėginys. Laboratorijoje vertinamas ląstelių kiekis, baltymai, gliukozė, atliekami pasėliai ir polimerazės grandininės reakcijos tyrimai virusų genetinei medžiagai nustatyti. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, uždegimo rodikliai, kraujo pasėliai, elektrolitai, kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai. Jei yra sąmonės sutrikimas, traukuliai, židininiai neurologiniai simptomai, įtariamas padidėjęs spaudimas kaukolės viduje arba pacientas turi imunosupresiją, prieš juosmeninę punkciją gali būti skiriama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Kai kuriais atvejais tiriami nosiaryklės, išmatų ar pūslelių mėginiai, ieškoma konkretaus viruso.
Daugeliu atvejų Virusinis meningitas gydomas simptomiškai: rekomenduojamas poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai, pykinimą slopinantys vaistai, rami aplinka ir stebėjimas. Jei žmogus smarkiai vemia, negali gerti, yra dehidratacijos požymių arba būklė neaiški, gali prireikti gydymo ligoninėje ir skysčių lašinimo į veną. Kol neatmestas bakterinis meningitas, gydytojas gali pradėti antibiotikus, o vėliau juos nutraukti, kai tyrimai patvirtina virusinę kilmę. Įtarus herpes simplex ar vėjaraupių ir juostinės pūslelinės viruso sukeltą infekciją, skiriamas antivirusinis vaistas acikloviras, ypač jei liga sunki arba pacientas priklauso rizikos grupei. Svarbi ir profilaktika: dažnas rankų plovimas, sergančiųjų kontaktų ribojimas, paviršių valymas, skiepai nuo kiaulytės, vėjaraupių, gripo ir kitų infekcijų pagal rekomendacijas. Atsigavimas paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, tačiau nuovargis ir galvos skausmai kartais užsitęsia ilgiau.
Į gydytoją reikia kreiptis skubiai, jei karščiavimą lydi stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, vėmimas, ryškus mieguistumas, sumišimas, jautrumas šviesai ar traukuliai. Nedelskite, jei serga kūdikis, nėščioji, vyresnio amžiaus žmogus arba asmuo, kurio imunitetas nusilpęs. Greitąją medicinos pagalbą kvieskite, jei atsiranda bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus, žmogus sunkiai pažadinamas, ima kliedėti, prasideda traukuliai, sutrinka kalba, eisena, rega ar atsiranda vienos kūno pusės silpnumas. Net jei vėliau paaiškėja, kad tai Virusinis meningitas ir eiga nėra sunki, ankstyvas įvertinimas yra saugiausias kelias, nes pavojingos meningito formos turi būti gydomos nedelsiant.
