Ūminė limfoblastinė leukemija

Ūminė limfoblastinė leukemija (ALL) - tai greitai progresuojanti kraujo ir kaulų čiulpų vėžinė liga, kurios metu nekontroliuojamai dauginasi nesubrendusios baltosios kraujo ląstelės (limfoblastai). Ji dažniausiai diagnozuojama vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Laiku pradėtas gydymas žymiai pagerina prognozę.

Ūminė limfoblastinė leukemija (ALL) yra piktybinė limfoidinės linijos ląstelių liga, pažeidžianti kaulų čiulpus. Dėl genetinės mutacijos limfoblastai praranda gebėjimą bręsti ir pradeda nekontroliuojamai dalytis, išstumdami normalias kraujo ląsteles - eritrocitus, trombocitus ir sveikus leukocitus. Tai sukelia anemiją, kraujavimo polinkį ir susilpnėjusį imunitetą. Liga gali plisti į kitus organus, pavyzdžiui, limfmazgius, blužnį, kepenis ir centrinę nervų sistemą.

Ankstyvieji požymiai
  • Nuovargis ir silpnumas (dėl anemijos)
  • Dažni ar ilgai trunkantys karščiavimai
  • Neaiškios kilmės mėlynės ar kraujavimai (iš nosies, dantenų)
  • Blyški oda
Vėlyvieji simptomai
  • Kaulų ir sąnarių skausmas
  • Padidėję limfmazgiai (kakle, pažastyse, kirkšnyse)
  • Pilvo pūtimas ar diskomfortas (dėl padidėjusios blužnies ar kepenų)
  • Dažnos infekcijos, kurios sunkiai gydomos

Tiksli ūminės limfoblastinės leukemijos priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad liga kyla dėl kelių veiksnių sąveikos. Riziką didina genetinės sindromos (pvz., Dauno sindromas), tam tikros paveldimos mutacijos, buvęs gydymas chemoterapija ar spinduline terapija, taip pat kai kurie aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, didelė radiacijos dozė. Vaikams dažnai nustatoma B-ląstelių ALL, suaugusiesiems dažnesnė T-ląstelių forma. Daugeliu atvejų liga ištinka be aiškios priežasties.

Įtarus ūminę limfoblastinę leukemiją, atliekamas išsamus klinikinis ir laboratorinis tyrimas. Pagrindinis metodas - kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas su leukocitų formule), rodantis anemiją, trombocitopeniją ir padidėjusį limfoblastų skaičių. Galutinė diagnozė patvirtinama kaulų čiulpų biopsija, kurios metu iš krūtinkaulio ar klubinės dalies paimamas čiulpų mėginys. Taip pat atliekama citocheminė ir imunofenotipinė analizė, chromosomų tyrimai (citogenetika) bei molekuliniai genetinės mutacijos tyrimai. Gali būti atliekama juosmeninė punkcija, siekiant įvertinti, ar liga nepaveikė centrinės nervų sistemos.

Ūminės limfoblastinės leukemijos gydymas yra ilgalaikis ir apima kelias fazes: indukciją (siekiant pasiekti remisiją), konsolidaciją (pašalinti likusias leukemines ląsteles) ir palaikomąją terapiją (išlaikyti remisiją). Pagrindinė priemonė - chemoterapija (kombinuoti vaistai, tokie kaip vinkristinas, antraciklinai, asparaginazė). Esant didelės rizikos formoms, taikoma spindulinė terapija (kraniospinalinė) arba kamieninių ląstelių transplantacija. Tikslinė terapija (pvz., imatinibu esant Filadelfijos chromosomai) ir CAR-T ląstelių terapija - naujausi gydymo metodai recidyvuojančiai ar atspariai formai.

Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar pediatrą, jei pastebite ūmiai atsiradusį nuovargį, nepaaiškinamą karščiavimą, mėlynių ar kraujavimų polinkį, blyškumą, kaulų skausmus ar padidėjusius limfmazgius. Tai ypač svarbu vaikams - ankstyva diagnostika žymiai pagerina išgyvenamumą. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus galvos skausmas, vėmimas, regos sutrikimai ar traukuliai - tai gali rodyti leukemijos plitimą į smegenis.

Susiję tyrimai su Ūminė limfoblastinė leukemija

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).