PET (pozitronų emisijos tomografija)
PET - tai modernus branduolinės medicinos tyrimas, leidžiantis pamatyti, kaip veikia jūsų organai ir audiniai gyvoje būklėje. Skirtingai nuo įprastų vaizdų, jis parodo ne tik struktūrą, bet ir ląstelių medžiagų apykaitą, todėl ypač vertingas onkologijoje, neurologijoje ir kardiologijoje.
Pagrindinis principas
- Į veną suleidžiama radioaktyvi medžiaga - dažniausiai panašus į gliukozę markeris (FDG), kurį aktyviai pasisavina greitai besidalijančios ląstelės.
- Speciali kamera užfiksuoja spinduliuotę ir kompiuteris sukuria trimačius vaizdus, rodančius, kur susikaupė didžiausias kiekis žymeklio.
- Metodas leidžia įvertinti ląstelių aktyvumą, uždegimo židinius ir net smegenų veiklos zonas realiu laiku.
Kas atlieka tyrimą
- PET tyrimą atlieka branduolinės medicinos gydytojas ir technologas specialiai įrengtoje laboratorijoje.
- Dažnai derinamas su kompiuterine tomografija (PET/KT) - tuomet gaunami ir anatominiai, ir funkciniai duomenys vienu metu.
Pasiruošimas ir procedūra
- Prieš tyrimą reikia nevalgyti bent 4-6 valandas - taip sumažinamas natūralus gliukozės lygis kraujyje.
- Draudžiama gerti kavą, arbatą, sportuoti ir rūkyti mažiausiai 24 valandas - tai gali iškreipti rezultatus.
- Suleidus radioaktyvų preparatą, reikia ramiai pagulėti 45-60 minučių, kol medžiaga pasiskirsto organizme.
- Pats nuskaitymas trunka apie 20-30 minučių, reikia gulėti nejudant. Procedūra neskausminga, tik injekcija gali būti nemaloni.
- Po tyrimo rekomenduojama gerti daug vandens, kad organizmas greičiau pašalintų spinduliuotę - nors ji ir labai maža.
Padidėjęs aktyvumas
- Ryškiai šviečiančios sritys dažniausiai rodo aktyvų piktybinį naviką (vėžį), kuris suvartoja daug gliukozės.
- Gali reikšti uždegiminius procesus - pavyzdžiui, tuberkuliozės židinius ar reumatoidinį artritą.
- Smegenyse padidėjęs aktyvumas leidžia nustatyti epilepsijos židinius arba neurodegeneracines ligas (pvz., Alzheimerį).
Sumažėjęs aktyvumas
- Tamsios arba „šaltos“ sritys gali rodyti ląstelių žūtį, randėjimą, sumažėjusią kraujotaką (pvz., po infarkto).
- Smegenų srityse tai gali būti demencijos požymis - mažiau aktyvios neuronų grupės.
Kada rekomenduojama
- Įtariant ar stebint piktybinius navikus (onkologai, chirurgai) - ypač kai reikia įvertinti metastazes ar gydymo efektyvumą.
- Nustatant smegenų veiklos sutrikimus (neurologai, psichiatrai) - epilepsija, demencija, Parkinsono liga.
- Vertinant širdies raumens gyvybingumą po infarkto (kardiologai) - padeda apsispręsti dėl stentavimo ar šuntavimo.
