Ne Hodžkino limfoma
Ne Hodžkino limfoma yra viena dažniausių limfinės sistemos vėžio formų, kai piktybiniai limfocitai nekontroliuojamai auga limfmazgiuose arba kituose organuose. Ši liga vystosi lėtai arba agresyviai, tačiau šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti veiksmingų gydymo būdų, pritaikytų kiekvienam pacientui individualiai. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinkta terapija gerokai padidina išgijimo galimybes.
Ne Hodžkino limfoma - tai piktybinis limfocitų (baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už imunitetą) navikas, kuris dažniausiai prasideda limfmazgiuose, bet gali išplisti į kaulų čiulpus, blužnį, virškinimo traktą ar kitus organus. Skirtingai nuo Hodžkino limfomos, šiai ligai būdingas didesnis ląstelių tipų įvairovė ir skirtinga eiga - nuo labai lėtų (indolentinių) formų iki greitai progresuojančių (agresyvių). Limfoma sutrikdo normalią imuninę sistemą, todėl organizmas tampa pažeidžiamas infekcijoms.
- Neskausmingi, padidėję limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyse (pajaučiami kaip gumbai po oda)
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas
- Nepaaiškinamas karščiavimas, kuris trunka ilgiau nei kelias dienas
- Gausus naktinis prakaitavimas (šlapios pagalvės ir drabužiai)
- Svorio kritimas be aiškios priežasties (daugiau nei 10 % kūno masės per 6 mėnesius)
- Niežulys be bėrimo
- Skausmas krūtinėje, pilve ar kauluose
- Dažnos infekcijos dėl susilpnėjusio imuniteto
Tiksli Ne Hodžkino limfomos priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau mokslininkai išskiria keletą veiksnių, galinčių padidinti riziką susirgti. Svarbiausi iš jų: susilpnėjusi imuninė sistema (pavyzdžiui, po organų transplantacijos ar sergant ŽIV), autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, vilkligė), kai kurios virusinės infekcijos (Epšteino-Baro virusas, hepatito C virusas), taip pat amžius - dažniau serga vyresni nei 60 metų žmonės. Paveldimumas vaidina nedidelį vaidmenį, tačiau šeimoje buvusi limfoma šiek tiek padidina riziką.
Diagnozuojant Ne Hodžkino limfomą, gydytojas pirmiausia apčiuopia limfmazgius ir įvertina kitus simptomus. Pagrindinis tyrimas yra limfmazgio biopsija - paimamas audinio gabalėlis ir tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti vėžinių ląstelių tipą. Be to, atliekami kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad įvertintų ligos išplitimą. Kartais reikalinga kaulų čiulpų biopsija - ji parodo, ar limfoma pažeidė kraujodaros sistemą. Tiksli diagnozė padeda parinkti efektyviausią gydymo strategiją.
Gydymas priklauso nuo limfomos tipo, stadijos ir paciento bendros sveikatos būklės. Pagrindiniai metodai: chemoterapija (dažnai derinant kelis vaistus), imunoterapija (pvz., rituksimabas, nukreiptas prieš B ląsteles), tikslinė terapija (pvz., inhibitoriai, blokuojantys naviko augimo signalus). Sunkesniais atvejais taikoma spindulinė terapija, o atsinaujinus ligai - kamieninių ląstelių transplantacija. Lėtai progresuojančioms formoms gali pakakti stebėjimo ir simptominio gydymo, kol liga ima aktyviai plisti. Svarbi ir palaikomoji priežiūra - mityba, fizinis aktyvumas, psichologinė pagalba.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar hematologą, jei pastebėjote neskausmingą limfmazgio padidėjimą, kuris neišnyksta per 2-4 savaites, ypač jei kartu jaučiate nuolatinį nuovargį, nepaaiškinamą karščiavimą, naktinį prakaitavimą ar staigų svorio kritimą. Taip pat verta pasitarti, jei sergate lėtine infekcija (pavyzdžiui, hepatitu C) ar turite susilpnėjusį imunitetą ir atsiranda minėtų simptomų. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.
