Imunofenotipavimas
Imunofenotipavimas - tai laboratorinis tyrimas, kuriuo tėkmės citometrijos metodu nustatomas ląstelių paviršiaus ir viduląstelinių žymenų profilis. Šis tyrimas leidžia tiksliai identifikuoti ir suskaičiuoti skirtingas imuninės sistemos ląstelių populiacijas, padedant diagnozuoti įvairias ligas.
Apibrėžimas
- Imunofenotipavimas - tai specializuotas kraujo, kaulų čiulpų ar kitų audinių ląstelių tyrimas, naudojant antikūnus, pažymėtus fluorescenciniais dažais. Tyrimas atliekamas tėkmės citometrijos įrenginiu, kuris suskaičiuoja ir klasifikuoja ląsteles pagal jų antigeninį profilį.
- Šis metodas leidžia atskirti subrendusias imunines ląsteles (T limfocitus, B limfocitus, NK ląsteles) ir jų subpopuliacijas, taip pat nustatyti ląstelių brendimo stadiją.
Ką nustato?
- T limfocitų (CD3, CD4, CD8) kiekį ir santykį
- B limfocitų (CD19, CD20) skaičių
- NK ląstelių (CD16, CD56) populiaciją
- Ląstelių paviršiaus antigenų ekspresiją, svarbią onkohematologinių ligų diagnostikai
Procedūra
- Imunofenotipavimas atliekamas iš paciento veninio kraujo (kartais kaulų čiulpų ar limfmazgių punkcijos medžiagos). Kraujas imamas į mėgintuvėlį su antikoaguliantu, paprastai EDTA.
- Specialus pasiruošimas nereikalingas, tačiau rekomenduojama nevalgyti 2-4 valandas prieš mėginio paėmimą. Tam tikri vaistai (pvz., imunosupresantai) gali paveikti rezultatus, todėl prieš tyrimą būtina informuoti gydytoją.
- Laboratorijoje mėginys apdorojamas specifiniais fluorescenciniais antikūnais, po to atliekama tėkmės citometrinė analizė. Rezultatai pateikiami kaip procentai arba absoliutūs skaičiai.
Priežastys
- Padidėjęs atskirų ląstelių populiacijų kiekis gali rodyti ūmias ar lėtines infekcijas (pvz., virusines, bakterines) - didėja T ląstelių ar NK ląstelių aktyvacija.
- Įvairios leukemijos ir limfomos, ypač T ląstelių ar B ląstelių, gali sukelti vienos ląstelių linijos dominavimą. Pavyzdžiui, ūminė limfoblastinė leukemija (ALL) dažnai pasireiškia nenormaliu limfoblastų antigenų profiliu.
- Autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė) gali lydėti suaktyvėjusios CD4+ ar CD8+ ląstelės.
Priežastys
- Bendras limfocitų kiekio sumažėjimas (limfocitopenija) stebimas sergant pirminiais imunodeficitais (pvz., DiDžordžo sindromas, sunkūs kombinuoti imunodeficitai).
- Antriniai imunodeficitai, pvz., ŽIV infekcija sukelia progressuojantį CD4+ ląstelių nykimą. Šiuo atveju imunofenotipavimas yra esminis stebėjimo įrankis.
- Kaulų čiulpų nepakankamumas (aplastinė anemija, chemoterapijos ar spindulinio gydymo pasekmės) taip pat sąlygoja sumažėjusias imuninių ląstelių populiacijas.
Specialistai
- Imunologas - įtariant pirminius ar antrinius imunodeficitų sindromus, lėtines infekcijas, autoimunines ligas.
- Onkohematologas - diagnozuojant ir klasifikuojant leukemijas, limfomas, mielodisplazinius sindromus. Tyrimas padeda parinkti tikslinę terapiją.
| Bendra | Suaugusiųjų periferinio kraujo limfocitų subpopuliacijų procentinės normos: CD3+ T ląstelės: 55-85 %; CD4+ T pagalbinės ląstelės: 30-60 %; CD8+ T citotoksinės ląstelės: 15-40 %; CD19+ B ląstelės: 5-20 %; CD16+CD56+ NK ląstelės: 5-20 %. Absoliučios vertės priklauso nuo bendro limfocitų skaičiaus. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrų normos atitinka bendrąsias, tačiau kai kuriose laboratorijose gali būti nustatytos atskiros atskaitos ribos (pvz., CD4+ 31-60 %). |
| Moterims | Moterų normos atitinka bendrąsias, tačiau nėštumo metu gali pasikeisti T ląstelių subpopuliacijų santykis. |
