Daugybinė mieloma
Daugybinė mieloma yra piktybinė kaulų čiulpų liga, pažeidžianti plazmines ląsteles - baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už antikūnų gamybą. Dėl nekontroliuojamo šių ląstelių dauginimosi organizme kaupiasi nenormalūs baltymai, silpnėja imuninė sistema, atsiranda kaulų pažeidimai ir kiti rimti sutrikimai.
Daugybinė mieloma (lot. myeloma multiplex) - tai hematologinis (kraujo) vėžys, kai kaulų čiulpuose nekontroliuojamai dauginasi plazminės ląstelės. Sveikam žmogui šios ląstelės gamina antikūnus, padedančius kovoti su infekcijomis. Sergant daugybine mieloma, mutavusios plazminės ląstelės (vadinamos mielomos ląstelėmis) kaupiasi kaulų čiulpuose, išstumia sveikas kraujo ląsteles ir gamina didelius kiekius nenormalaus antikūno - monokloninio baltymo (M baltymo). Šis baltymas gali pažeisti inkstus, o mielomos ląstelės skatina kaulų irimo procesus, sukeldamos skausmą, lūžius ir padidindamos kalcio kiekį kraujyje. Ligos eiga gali būti lėtinė arba ūmi, o gydymo tikslas - kontroliuoti ligą, palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Nuolatinis kaulų skausmas (dažniausiai nugaroje, šonkauliuose)
- Nuovargis, silpnumas
- Dažnos infekcijos
- Apetito stoka, nepaaiškinamas svorio kritimas
- Mažakraujystė (anemija) - blyškumas, dusulys
- Padidėjęs kraujavimas ar kraujosruvos
- Inkstų funkcijos sutrikimas - patinimas, šlapimo pokyčiai
- Hiperkalcemija (padidėjęs kalcio kiekis) - troškulys, dažnas šlapinimasis, pykinimas
- Kaulų lūžiai be aiškios priežasties
- Sunki neuropatija (dilgčiojimas ar tirpimas rankose/kojose)
Tiksli daugybinės mielomos priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyti keli rizikos veiksniai. Ląstelių mutacijos gali atsirasti spontaniškai, bet tikimybę didina amžius (dažniausiai serga vyresni nei 60 metų žmonės), lytis (vyrams rizika šiek tiek didesnė), rasė (afroamerikiečiai serga dažniau). Paveldimumo vaidmuo nedidelis, tačiau šeimose, kuriose yra sirgusių mieloma, rizika gali būti padidėjusi. Taip pat manoma, kad ilgalaikis uždegimas, autoimuninės ligos, nutukimas ir kai kurie cheminiai veiksniai (pvz., radiacija, pesticidai) gali prisidėti prie ligos vystymosi.
Įtarus daugybinę mielomą, gydytojas atlieka kraujo tyrimus (bendra kraujo analizė, baltymų elektroforezė, imunofiksacija M baltymui nustatyti), šlapimo tyrimus (lengvųjų grandinių kiekis). Kaulų būklei įvertinti skiriama kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET). Taip pat gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija - plona adata paimamas čiulpų mėginys, siekiant patvirtinti mielomos ląstelių buvimą ir jų kiekį. Kartais reikalinga genetinė ląstelių analizė prognozei nustatyti.
Daugybinės mielomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Dažniausiai taikoma chemoterapija (pvz., bortezomibu, lenalidomidu) kartu su steroidais (deksametazonu). Tiksliniai vaistai (proteasomų inhibitoriai, imunomoduliatoriai) slopina mielomos ląstelių augimą. Jaunesniems ir sveikesniems pacientams gali būti siūloma autologinė kamieninių ląstelių transplantacija (savo paties kamieninių ląstelių persodinimas po didelių chemoterapijos dozių). Taip pat skiriama radioterapija (kaulų skausmui mažinti, lūžių profilaktikai), palaikomasis gydymas skausmą malšinančiais vaistais, bisfosfonatai (kaulų stiprinimui) ir antikūnai (pvz., daratumumabas). Lėtinę eigą galima kontroliuoti kelis metus, tačiau dažniausiai mieloma nėra visiškai išgydoma.
Nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar hematologą, jei pastebite nuolatinį kaulų skausmą (ypač nugaros), nepaaiškinamą svorio kritimą, stiprų nuovargį, dažnas infekcijas ar kraujavimą. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda staigus kaulų lūžis, stiprus pilvo ar nugaros skausmas, alpimas, sąmonės sutrikimas, šlapinimosi sutrikimas arba greitas kojų silpnumas - tai gali reikšti nugaros smegenų suspaudimą ar inkstų nepakankamumą. Kuo anksčiau diagnozuota mieloma, tuo didesnė galimybė sėkmingai kontroliuoti ligą.
