Kaulų scintigrafija

Kaulų scintigrafija - tai branduolinės medicinos tyrimas, leidžiantis įvertinti kaulų metabolinį aktyvumą ir kraujotaką. Tyrimo metu į veną suleidžiama radioaktyviųjų medžiagų, kurios kaupiasi kauluose, o speciali kamera fiksuoja spinduliuotę. Šis metodas padeda nustatyti uždegiminius, navikinius ar degeneracinius pakitimus kauluose.

Funkcija
  • Nustato padidėjusį kaulų metabolizmą, susijusį su uždegimu, lūžiais, navikais ar infekcija.
  • Leidžia įvertinti kaulų kraujotaką ir medžiagų apykaitos pokyčius.
Kilmė
  • Tyrimas atliekamas branduolinės medicinos skyriuje naudojant gama kamerą.
  • Radioaktyvioji medžiaga (technecio-99m junginiai) surenkama aktyviai kaulams formuojantis vietose.
Procedūra
  • Prieš tyrimą nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau rekomenduojama gerti daug skysčių.
  • Į veną suleidžiama radioaktyvioji medžiaga, po kurios laukiama 2-3 valandas, kol ji pasiskirsto kauluose.
  • Tyrimo metu pacientas guli ant stalo, o gama kamera skenuoja visą kūną arba atskiras sritis (20-30 min.).
  • Po tyrimo rekomenduojama gerti daug skysčių, kad radioaktyvioji medžiaga greičiau pasišalintų.
Padidėjęs kaupimas
  • Kaulų lūžiai, įskaitant stresinius lūžius, kurie nematomi rentgenogramose.
  • Navikiniai procesai - tiek pirminiai kaulų navikai, tiek metastazės (pvz., krūties, prostatos vėžio).
  • Uždegimai - osteomielitas, artritas, infekciniai procesai sąnariuose.
  • Gerybiniai pakitimai, pvz., Pageto liga, kaulų displazija.
Kada rekomenduojama
  • Įtariant kaulų metastazes (onkologijoje) - tyrimą skiria onkologas ar radiologas.
  • Nespecifiniams kaulų skausmams tirti, kai kiti tyrimai (rentgenas, MRT) nedavė atsakymo.
  • Įtariant osteomielitą ar protezo infekciją - skiria ortopedas traumatologas.
  • Streso lūžių diagnostikai sporto medicinoje - gali rekomenduoti sporto gydytojas.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja