Kaulų navikas
Kaulų navikas - tai nenormalus kaulinio audinio ląstelių išvešėjimas, kuris gali būti gerybinis arba piktybinis. Ši būklė gali sukelti skausmą, patinimą ir kaulų trapumą, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją.
Kaulų navikas - tai patologinis darinys, atsirandantis dėl nenormalaus kaulų ląstelių dalijimosi. Navikai gali būti gerybiniai, tokie kaip osteoma, arba piktybiniai, pavyzdžiui, osteosarkoma. Gerybiniai navikai paprastai neplinta į kitas kūno dalis, tačiau gali sukelti skausmą, suspausti nervus ar kraujagysles. Piktybiniai navikai yra agresyvesni, gali ardyti kaulą, sukelti metastazių. Dažniausiai kaulų navikai atsiranda ilguosiuose galūnių kauluose, tačiau gali pažeisti bet kurį skeletą. Tikslus mechanizmas dar tiriamas, tačiau žinoma, kad mutacijos ląstelėse sukelia nekontroliuojamą augimą. Ankstyvas nustatymas pagerina gydymo rezultatus.
- Nuolatinis, pastovus skausmas paveiktoje kaulo vietoje, kuris gali stiprėti naktį ar fizinio krūvio metu.
- Patinimas ar gumbas ant kaulo, kartais matomas plika akimi.
- Sumažėjęs judesio diapazonas šalia naviko esančiame sąnaryje.
- Kaulų lūžiai be aiškios priežasties (patologiniai lūžiai).
- Bendras silpnumas, nuovargis, karščiavimas, jei navikas yra piktybinis.
Tikslios kaulų navikų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai nustatė keletą rizikos veiksnių. Paveldėti genetiniai sindromai, tokie kaip Li-Fraumeni sindromas, padidina tikimybę susirgti. Ankstesnis spindulinis gydymas (radioterapija) dėl kitų vėžio formų gali sukelti kaulų navikų. Kai kurios kaulų ligos, pavyzdžiui, Pageto liga, yra susijusios su padidėjusia sarkomų rizika. Paauglių ir jaunų suaugusiųjų amžius yra dažnesnis osteosarkomos ir Ewingo sarkomos atvejais. Infekcijos ar lėtinis uždegimas taip pat gali būti priežastis, tačiau daugumai pacientų konkreti priežastis nenustatoma.
Diagnozė pradedama fiziniu patikrinimu ir išsamiu anamnezės rinkimu. Gydytojas gali pastebėti patinimą ar jautrumą. Pagrindiniai tyrimai apima rentgenogramą, kuri parodo kaulo struktūros pokyčius. Jei rentgenas įtartinas, atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT). Biopsija - audinio mėginio paėmimas iš naviko - yra būtinas norint nustatyti, ar navikas yra gerybinis ar piktybinis. Kraujo tyrimai gali parodyti padidėjusius kaulų fermentų (šarminės fosfatazės) kiekius. Kartais naudojamas kaulų skenavimas, siekiant įvertinti naviko išplitimą.
Gydymas priklauso nuo naviko tipo, dydžio, vietos ir piktybiškumo laipsnio. Gerybiniai navikai dažnai šalinami chirurginiu būdu, jei sukelia skausmą ar gresia lūžis. Piktybiniams navikams taikoma chirurginė rezekcija (naviko pašalinimas su sveiku audiniu), spindulinė terapija ir chemoterapija. Pažengusiais atvejais gali prireikti amputacijos, tačiau vis dažniau taikomas galūnių išsaugojimo operacijos. Po gydymo būtina reabilitacija - kineziterapija, siekiant atkurti judesio funkciją. Gydymo komandą sudaro onkologai, ortopedai, patologai ir reabilitologai.
Kreipkitės į šeimos gydytoją ar ortopedą, jei jaučiate nuolatinį kaulų skausmą, kuris nepraeina per kelias savaites, ypač jei jis stiprėja naktį. Nedelsdami kreipkitės, jei pastebėjote nepaaiškinamą patinimą, gumbą ant kaulo ar patyrėte lengvą lūžį. Piktybiniai kaulų navikai dažnai auga greitai, todėl ankstyva diagnozė yra labai svarbi. Jei jaučiate bendrą blogą savijautą, kūno temperatūros padidėjimą ar svorio kritimą be aiškios priežasties, verta pasitarti su specialistu.
