Kondrosarkoma
Kondrosarkoma yra piktybinis kaulų navikas, kylantis iš kremzlinio audinio. Tai antra pagal dažnumą pirminė kaulų vėžio forma, kuri dažniausiai pasireiškia suaugusiems žmonėms. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, daugeliu atvejų galima pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę.
Kondrosarkoma - tai piktybinis navikas, kuris atsiranda iš kremzlinio audinio, dažniausiai dubens kauluose, šonkauliuose, žastikaulyje, šlaunikaulyje ir kaukolės pagrindo kauluose. Skirtingai nuo kitų kaulų vėžio formų, tokių kaip osteosarkoma, kondrosarkoma dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės (40-60 m.). Lėtai augantys navikai gali ilgą laiką nesukelti simptomų, tačiau progresuojant gali pažeisti aplinkinius audinius, sukelti patinimą, skausmą ir kaulų lūžius. Naviko ląstelės gamina kremzlinį audinį, dėl ko navikas įgauna kietą arba minkštą struktūrą. Tai lėtai augantis vėžys, tačiau yra ir agresyvių potipių, tokių kaip dediferencijuota arba mezenchiminė kondrosarkoma.
- Švelnus skausmas paveiktoje kaulo dalyje - dažnai naktinis, gali būti vertinamas kaip artritas ar trauma
- Vietinis patinimas, kuris gali būti neskausmingas ir lėtai didėti
- Nuolatinis, stiprėjantis skausmas, ribojantis judesius
- Palpuojamas minkštųjų audinių masė (ypač dubens ar šonkaulių srityje)
- Kaulų trapumas, spontaniniai lūžiai (patologiniai lūžiai)
- Skausmas spinduliuojantis į gretimas vietas (pvz., klubo ar peties sritį)
Tiksli kondrosarkomos priežastis dažniausiai nėra žinoma. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti riziką: paveldimos ligos, tokios kaip dauginės egzostozės ar Ollier liga (enchondromatozė); ankstesnis kaulų spindulinis gydymas (ypač po didelių spindulinės terapijos dozių); kaulų infarktai ar kiti gerybiniai kaulų pažeidimai; kai kuriais atvejais - genetiniai pakitimai, pavyzdžiui, IDH1 ar IDH2 genų mutacijos. Vyresnis amžius (po 40 metų) yra pagrindinis rizikos veiksnys, nors retos formos gali pasireikšti ir jaunesniems. Nėra įrodymų, kad gyvensenos veiksniai (mityba, fizinis aktyvumas) tiesiogiai skatintų šios ligos atsiradimą.
Diagnozuojant kondrosarkomą, gydytojas pradeda nuo paciento apklausos ir klinikinio tyrimo. Pagrindiniai tyrimai: rentgenografija - dažnai parodo charakteringą naviko vaizdą su kalkifikacijomis, pvz., „popcorn“ tipo kalcifikatais; magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - geriausiai parodo minkštųjų audinių išplitimą ir santykį su nervais, kraujagyslėmis; kompiuterinė tomografija (KT) - padeda įvertinti kaulų destrukciją ir kalcifikacijas; biopsija - auksinis standartas, kai naviko audinio mėginys tiriamas histologiškai, siekiant nustatyti naviko tipą, piktybiškumo laipsnį (nuo G1 iki G3). Be to, gali būti atliekama pozitronų emisijos tomografija (PET) su KT galutiniam išplitimo įvertinimui.
Kondrosarkomos gydymas pirmiausia yra chirurginis - navikas šalinamas radikaliai, t. y. pašalinant visą auglį su sveikų audinių parašte. Jei navikas labai agresyvus arba nutolęs metastazių, gali būti taikoma spindulinė terapija po operacijos. Chemoterapija tradiciškai nėra labai veiksminga daugeliui kondrosarkomų tipų, išskyrus pačias agresyviausias (dediferencijuotą) ar mezenchiminę, kurioms gali būti taikoma chemoterapija prieš operaciją. Taip pat tiriami tiksliniai vaistai, pavyzdžiui, IDH inhibitoriai navikams su IDH mutacijomis. Siekiant sumažinti skausmą ir funkcinius sutrikimus, reabilitacija ir fizioterapija yra svarbi gydymo dalis.
Jei jaučiate ilgai trunkantį (kelias savaites ar mėnesius) kaulo ar sąnario skausmą, ypač naktinį, pastebite neaiškios kilmės patinimą, sustorėjimą arba atsiranda spontaniškas kaulo lūžis be aiškios traumos, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba tiesiai į ortopedą traumatologą. Nedelsiant reikėtų vykti į skubios pagalbos skyrių, jei atsiranda staigus stiprus skausmas, negalėjimas judinti galūnės arba matomi kaulo išnirimo požymiai. Ankstyva diagnostika ženkliai pagerina gydymo rezultatus.
