Osteosarkoma
Osteosarkoma yra agresyvus piktybinis kaulų auglys, dažniausiai pasireiškiantis paaugliams ir jauniems suaugusiems. Tai dažniausia pirminė kaulų vėžio forma, kuri, laiku nediagnozavus, gali greitai progresuoti ir metastazuoti. Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti veiksmingą gydymą, ypač jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje.
Osteosarkoma yra vėžinis navikas, kuris vystosi iš kaulinio audinio ląstelių, vadinamų osteoblastais. Šios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, formuodamos netaisyklingą, nevisaverčio kaulo masę. Dažniausiai navikas atsiranda ilguosiuose kauluose, pavyzdžiui, šlaunikaulyje, blauzdikaulyje ar žastikaulyje, ypač šalia kelių ir pečių sąnarių. Retesniais atvejais osteosarkoma gali pažeisti dubens, šonkaulių ar kaukolės kaulus. Liga gali greitai plisti į aplinkinius minkštuosius audinius ir per kraują metastazuoti į plaučius ar kitus organus.
- Nuolatinis, pamažu stiprėjantis kaulų ar sąnarių skausmas, ypač fizinio aktyvumo metu ir naktį
- Patinsmas arba gumbas pažeistoje vietoje, kuris gali būti šiltesnis liesti
- Padidėjęs jautrumas ir diskomfortas liečiant naviką
- Judėjimo ribotumas šalia esančiame sąnaryje
- Šlubavimas, jei pažeista koja
- Kaulų trapumas ir patologiniai lūžiai dėl susilpnėjusios kaulo struktūros
- Bendri simptomai: nuovargis, karščiavimas, svorio kritimas (jei liga jau išplitusi)
Tiksli osteosarkomos priežastis nėra žinoma, tačiau nustatyta keletas rizikos veiksnių. Didžiausią riziką turi paaugliai ir jauni suaugusieji, ypač greito augimo laikotarpiu, nors liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Genetiniai sindromai, tokie kaip Li-Fraumeni sindromas, paveldima retinoblastoma ar Rothmund-Thomson sindromas, žymiai padidina tikimybę susirgti. Ankstesnis kaulų spindulinis gydymas dėl kitų vėžio formų taip pat yra žinomas rizikos veiksnys. Kai kurie tyrimai rodo galimą ryšį su kaulų infekcijomis ar kitais kaulų pažeidimais, tačiau šis ryšys nėra tvirtai patvirtintas.
Įtariant osteosarkomą, pirmasis tyrimas dažniausiai yra rentgenografija, kuri gali parodyti būdingus kaulų pakitimus, tokius kaip saulės spindulių raštas arba perkamaulinė reakcija. Toliau atliekamas magnetinio rezonanso tomografija (MRT), leidžiantis įvertinti naviko dydį, jo plitimą minkštuosiuose audiniuose ir sąryšį su kraujagyslėmis bei nervais. Kompiuterinė tomografija (KT) naudojama plaučių metastazėms nustatyti. Galutinė diagnozė patvirtinama atliekant naviko biopsiją - histologinis tyrimas parodo naviko ląstelių tipą ir piktybiškumo laipsnį. Papildomai atliekami kraujo tyrimai, tokie kaip laktato dehidrogenazės (LDH) ir šarminės fosfatazės (ALP) nustatymas, kurie gali padėti įvertinti ligos aktyvumą.
Osteosarkomos gydymas yra kompleksinis ir dažniausiai apima neoadjuvantinę (priešoperacinę) chemoterapiją, po to atliekamą chirurginį naviko pašalinimą, ir pooperacinę (adjuvantinę) chemoterapiją. Chirurgijos tikslas - visiškai pašalinti naviką išlaikant kuo daugiau sveiko kaulo; jei įmanoma, taikoma galūnę išsaugojanti operacija, tačiau kai kuriais atvejais tenka atlikti amputaciją. Spindulinė terapija osteosarkomai nėra labai veiksminga, todėl naudojama retai - tik tada, kai chirurgija neįmanoma. Gydymo eigą ir prognozę lemia naviko dydis, lokalizacija, atsakas į chemoterapiją bei metastazių buvimas. Po gydymo būtina ilgalaikė reabilitacija ir reguliarūs stebėjimo tyrimai.
Jeigu jūs ar jūsų vaikas jaučiate nuolatinį kaulų ar sąnarių skausmą, kuris su laiku stiprėja, atsiranda neaiškios kilmės patinimas, karščiavimas be kitų infekcijos požymių, arba atsiranda šlubavimas - būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar vaikų ortopedą. Ypatingai svarbu įvertinti bet kokį auglį ar gumbą, ypač jei jis auga. Atsiradus staigiam, be aiškios priežasties lūžiui arba esant naktiniam skausmui, kuris žadina iš miego, reikalingas skubus ištyrimas. Ankstyva diagnostika žymiai pagerina gydymo galimybes ir išgyvenamumą.
