Minkštųjų audinių sarkoma
Minkštųjų audinių sarkoma yra reta, bet agresyvi piktybinė liga, išsivystanti iš jungiamųjų audinių - raumenų, riebalų, kraujagyslių ar nervų apvalkalų. Nors ji sudaro mažiau nei 1 % visų vėžio atvejų, ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs, nes šis navikas gali sparčiai plisti. Šiame straipsnyje aiškinsime, kaip atpažinti pirmuosius požymius, kokie yra rizikos veiksniai ir kokios gydymo galimybės šiandien prieinamos.
Minkštųjų audinių sarkoma - tai piktybinis navikas, kylantis iš mezenchiminių ląstelių, kurios sudaro įvairius minkštuosius audinius: raumenis, sausgysles, riebalinį audinį, kraujagysles, limfagysles ir nervų apvalkalus. Skirtingai nuo karcinomų, kurios prasideda epiteliniuose audiniuose, sarkomos dažniausiai atsiranda giliai kūne - rankose, kojose, liemenyje, o kartais ir pilvo ertmėje. Jų pavojus slypi gebėjime greitai augti ir metastazuoti į plaučius bei kitus organus. Yra daugiau nei 50 skirtingų minkštųjų audinių sarkomos potipių, pavyzdžiui, liposarkoma, leiomiosarkoma, sinovinė sarkoma, todėl gydymas visada pritaikomas prie konkretaus atvejo.
- Neskausmingas, lėtai didėjantis gumbas ar patinimas po oda - dažniausiai pirmas signalas.
- Pojūtis, kad darinys yra kietas ir nejudinamas, palietus tarsi prilipęs prie gilesnių audinių.
- Skaudantis ar besiplečiantis gumbas, sukeliantis diskomfortą judant.
- Kūno dalies (pvz., rankos ar kojos) tinimas arba funkcijos sutrikimas.
- Be aiškios priežasties atsirandantis nuovargis, karščiavimas, svorio kritimas - gali rodyti išplitusį naviką.
Tikslios minkštųjų audinių sarkomos priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau nustatyti keli svarbūs rizikos veiksniai: genetinės ligos (pvz., neurofibromatozė, Li-Fraumeni sindromas), ankstesnis spindulinis gydymas, kai kurių cheminių medžiagų (vinilchlorido, dioksino) poveikis, lėtinė limfedema (Stiuarto-Treveso sindromas). Dažniausiai ši liga pasireiškia vyresniame amžiuje (po 50 metų), tačiau tam tikri potipiai, pavyzdžiui, rabdomiosarkoma, būdingi vaikams ir paaugliams. Gyvensenos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar mityba, tiesiogiai nesiejami su sarkomų atsiradimu.
Įtarus minkštųjų audinių sarkomą, pirmiausia atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant įvertinti darinio struktūrą. Tikslesnę informaciją suteikia magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri nustato naviko dydį, vietą ir santykį su aplinkiniais audiniais. Jei MRT neįmanomas ar reikia įvertinti kaulus, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija (KT). Galutinė diagnozė patvirtinama biopsija - paimamas audinio gabalėlis, kuris tiriamas histologiškai. Taip pat gali būti atliekama proteino topografija ar genetinis tyrimas, ypač kai navikas yra retas ar neaiškios kilmės. Išplitimui nustatyti dažnai skiriama krūtinės ląstos KT, nes sarkomos dažniausiai metastazuoja į plaučius.
Gydymas priklauso nuo sarkomos tipo, dydžio, vietos ir išplitimo. Pagrindinis ir veiksmingiausias būdas - chirurginis naviko pašalinimas su sveikų audinių pakraščiu (R0 rezekcija). Siekiant sumažinti recidyvo riziką, prieš ar po operacijos taikoma spindulinė terapija. Išplitusios sarkomos atvejais skiriama sisteminė chemoterapija (pvz., doksorubicinas, ifosfamidas) arba tikslinė terapija (imatinibas, pazopanibas). Pastaraisiais metais ypač daug žadanti yra imunoterapija, kuri forsuoja organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Po gydymo būtina ilgalaikė stebėsena - reguliarūs vaizdiniai tyrimai (MRT, KT) ir klinikiniai patikrinimai bent 3-5 metus.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bet kokį naują patinimą ar gumbą, kuris didėja, skauda arba sukelia funkcijos sutrikimą. Ypatingą dėmesį atkreipkite, jei darinys atsirado po traumos, bet nemažėja, arba jei jaučiate naktinį skausmą, tirpimą ar silpnumą galūnėje. Šeimos gydytojas, įtaręs sarkomą, turėtų nedelsiant nukreipti pas onkologą ar ortopedą-onkologą. Atminkite: ankstyva diagnostika žymiai pagerina prognozę - 5 metų išgyvenamumas lokalizuotų sarkomų atveju siekia 70-80 %.
