Rabdomiosarkoma
Rabdomiosarkoma yra retas, tačiau agresyvus piktybinis navikas, kylantis iš nesubrendusių raumenų ląstelių. Ji dažniausiai diagnozuojama vaikams ir paaugliams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Laiku nustačius ir tinkamai gydant, išgyvenamumo rodikliai gali būti aukšti.
Rabdomiosarkoma (RMS) yra minkštųjų audinių sarkoma, atsirandanti iš rabdomioblastų - ląstelių, kurios normaliai virsta griaučių raumenimis. Ji gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai pažeidžia galvą, kaklą, šlapimo pūslę, prostatą, makštį, sėklides ir galūnes. Yra du pagrindiniai potipiai: embrioninė (dažnesnė vaikams) ir alveolinė (agresyvesnė, dažnesnė paaugliams). Navikas linkęs sparčiai augti ir plisti per kraują bei limfą.
- Neskausmingas arba skausmingas gumbas ar patinimas, kuris greitai didėja
- Skausmas paveiktoje srityje, ypač jei navikas spaudžia nervus ar organus
- Kraujavimas iš nosies, makšties ar šlapimo takų, jei navikas yra šiose srityse
- Pasunkėjęs rijimas ar kalbos pokyčiai, kai navikas yra galvos ir kaklo srityje
- Galva ir kaklas: išsipūtusi akis, nosies užgulimas, ausies skausmas
- Šlapimo takai: kraujas šlapime, šlapinimosi sutrikimai
- Galūnės: judesių apribojimas, tirpimas dėl nervų suspaudimo
Tikslios rabdomiosarkomos priežastys nėra visiškai žinomos. Dauguma atvejų atsiranda atsitiktinai, be aiškaus paveldimo pagrindo. Tačiau kai kurie genetinės sindromai didina riziką: Li-Fraumeni sindromas, neurofibromatozė 1 tipo, Beckwith-Wiedemann sindromas. Ankstesnis spindulinis gydymas dėl kitų vėžio formų taip pat gali būti rizikos veiksnys. Liga dažniau pasireiškia berniukams nei mergaitėms.
Įtarus rabdomiosarkomą, atliekamas išsamus tyrimas: fizinis ištyrimas, vaizdiniai metodai (magnetinio rezonanso tomografija - MRT, kompiuterinė tomografija - KT, ultragarsas), siekiant įvertinti naviko dydį ir išplitimą. Būtina biopsija - naviko mėginio paėmimas histologiniam ir imunohistocheminiam ištyrimui. Be to, atliekamas kraujo tyrimas ir kaulų čiulpų biopsija, kad būtų nustatyta, ar vėžys nėra išplitęs (metastazavęs). Stuburo smegenų skysčio tyrimas gali būti atliekamas, jei įtariamas išplitimas į centrinę nervų sistemą.
Gydymas priklauso nuo naviko dydžio, lokalizacijos, potipio ir ligos stadijos. Dažniausiai taikoma kombinuota terapija: chemoterapija (pvz., vinkristinas, daktinomicinas, ciklofosfamidas), chirurginis naviko pašalinimas ir radioterapija. Vaikams gydymas parenkamas atsižvelgiant į amžių, kad būtų sumažintas šalutinis poveikis augimui ir vystymuisi. Naujesni gydymo metodai apima tikslinę terapiją ir imunoterapiją. Po gydymo būtina ilgalaikė stebėsena, siekiant anksti pastebėti atkrytį ar vėlyvuosius šalutinius poveikius.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bet kokį naują gumbą ar patinimą, ypač jei jis greitai didėja, sukelia skausmą arba kraujavimą. Dėl simptomų, tokių kaip kraujas šlapime, užsitęsęs nosies užgulimas, pasunkėjęs rijimas ar akies išsipūtimas, būtina skubi konsultacija su onkologu ar vaikų onkologu. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.
