Kordoma
Kordoma yra retas, lėtai augantis navikas, atsirandantis iš embrioninių chordos liekanų. Šis navikas dažniausiai lokalizuojasi kaukolės pamate arba stuburo srityje, todėl jo simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo pažeistos vietos. Laiku nustatyta kordoma gali būti gydoma, tačiau dėl savo retumo ir kompleksiškumo ji reikalauja specializuotos medicininės priežiūros.
Kordoma (lot. chordoma) yra retas piktybinis kaulų navikas, kuris išsivysto iš embrioninės notochordos (chordos) liekanų. Šios ląstelės paprastai išnyksta vaisiaus vystymosi metu, tačiau kartais jos išlieka ir ilgainiui gali tapti naviku. Kordoma auga lėtai, tačiau dėl savo vietos (kaukolės pamatas, stuburas, uodegikaulis) ji gali sukelti rimtų simptomų, spaudžiant aplinkinius nervus ir audinius. Nors kordoma yra piktybinė, ji retai metastazuoja į kitus organus, tačiau lokaliai atsinaujinti gana dažnai.
- Ilgalaikiai galvos skausmai, dažnai pablogėjantys ryte
- Regos sutrikimai: dvejinimasis, neryškus matymas
- Veido tirpimas ar silpnumas dėl trišakio nervo spaudimo
- Klausos praradimas ar spengimas ausyse
- Rijimo sunkumai ir nosies užgulimas
- Nuolatinis nugaros ar uodegikaulio skausmas, kuris stiprėja naktį
- Silpnumas ar tirpimas kojose
- Šlapimo pūslės ar žarnyno kontrolės sutrikimai
- Eisenos pokyčiai ir pusiausvyros problemos
Tiksli kordomos priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl embrioninių ląstelių, kurios neišnyksta po gimimo, liekanų. Rizikos veiksniai apima amžių (dažniausiai 40-60 metų), vyrišką lytį (kiek dažnesnė vyrams) ir retas genetines mutacijas, pavyzdžiui, brachidaktilijos sindromą. Spinduliuotė ir kiti aplinkos veiksniai kol kas nėra įrodyti kaip priežastiniai.
Diagnostika pradedama nuo neurologinės apžiūros ir vaizdinių tyrimų. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) geriausiai parodo naviko dydį ir ryšį su aplinkiniais audiniais. Kompiuterinė tomografija (KT) padeda įvertinti kaulų pažeidimus. Galutinė diagnozė nustatoma atlikus biopsiją ir histologinį tyrimą, kurio metu nustatomos būdingos kordomos ląstelės (fizalinės ląstelės). Retkarčiais atliekama genetinė analizė, ieškant T genų mutacijų.
Pagrindinis gydymo metodas yra chirurginis naviko pašalinimas, jei jis yra pasiekiamas ir nepažeidžia svarbių struktūrų. Dažnai dėl sudėtingos lokalizacijos (kaukolės pamatas, stuburas) operacija yra didelės rizikos ir gali būti derinama su spinduline terapija. Protonų spindulių terapija yra ypač veiksminga, nes leidžia tiksliai nukreipti spinduliuotę ir apsaugoti aplinkinius sveikus audinius. Chemoterapija naudojama retai, nes kordoma nėra jautri įprastiems vaistams. Naujesnės galimybės - tikslinė terapija (pvz., imatinibas) ir imunoterapija - vis dar tiriamos.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei patiriate šiuos simptomus: nuolatinius galvos skausmus (ypač su regos ar klausos pokyčiais), progresuojantį veido tirpimą, nugaros skausmą, kuris stiprėja naktį ar gulint, šlapimo pūslės ar žarnyno kontrolės praradimą, silpnumą kojose. Šie požymiai gali rodyti ne tik kordomą, bet ir kitas pavojingas būkles, todėl svarbu laiku atlikti tyrimus.
