Laisvos lengvosios grandinės serume

Laisvos lengvosios grandinės (FLC) serume yra specifinis kraujo tyrimas, matuojantis imunoglobulinų lengvųjų grandinių kiekį, nesusijusį su sunkiosiomis grandinėmis. Šis tyrimas ypač svarbus diagnozuojant ir stebint plazminių ląstelių ligas, tokias kaip dauginė mieloma.

Funkcija
  • Laisvosios lengvosios grandinės (kappa ir lambda) yra imunoglobulinų dalys, kurios cirkuliuoja kraujyje, kai jų gamyba viršija sunkiosių grandinių kiekį.
Kilmė
  • Jos gaminamos plazminių ląstelių kaulų čiulpuose ir yra svarbios imuninėje sistemoje, tačiau jų perteklius gali rodyti patologinius procesus.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti reikalingas veninio kraujo mėginys. Specialaus pasiruošimo (pvz., nevalgius) nereikia, tačiau kai kurie vaistai gali paveikti rezultatus, todėl apie juos būtina informuoti gydytoją. Kraujas imamas įprastu būdu iš alkūnės venos, procedūra trunka kelias minutes.
Priežastys
  • Padidėjęs kiekis dažniausiai siejamas su monokloninėmis gamopatijomis: daugine mieloma, Waldenströmo makroglobulinemija, lengvųjų grandinių amiloidoze. Taip pat gali būti sergant lėtine limfocitine leukemija, autoimuninėmis ligomis ar inkstų nepakankamumu.
Priežastys
  • Sumažėjęs kiekis pasitaiko retai, tačiau gali rodyti kaulų čiulpų nepakankamumą (pvz., po chemoterapijos), imunosupresiją ar sunkią mitybos nepakankamą. Dažniau vertinamas kappa/lambda santykio pokytis nei absoliutus sumažėjimas.
Kada rekomenduojama?
  • Tyrimas atliekamas įtariant dauginę mielomą (ypač esant kaulų skausmui, anemijai, inkstų pažeidimui), stebint gydymo efektyvumą sergant monokloninėmis ligomis, bei vertinant lengvųjų grandinių amiloidozę. Rekomenduoja hematologas ar onkologas.
Bendra Normalus kappa/lambda santykis yra nuo 0,26 iki 1,65. Atskirų grandinių ribos: kappa 3,3-19,4 mg/L, lambda 5,7-26,3 mg/L (laboratorijos gali turėti savo etalonines vertes).
Vyrams Vyrams normos paprastai atitinka bendrąsias ribas, tačiau gali būti šiek tiek aukštesnės dėl didesnės kūno masės.
Moterims Moterims normos yra šiek tiek žemesnės, tačiau klinikinėje praktikoje naudojamas santykis išlieka tas pats.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja