Apoptozės tyrimas

Apoptozės tyrimas padeda įvertinti, ar jūsų organizmo ląstelės miršta pagal natūralią programą - šis procesas būtinas sveikatai palaikyti. Tyrimas dažnai skiriamas įtariant onkologinius ar autoimuninius sutrikimus, kai apoptozės mechanizmas būna suardytas.

Funkcija
  • Nustato, ar ląstelės miršta pagal fiziologinę programą (apoptozė), o ne dėl pažeidimų (nekrozė).
  • Padeda diagnozuoti ligas, susijusias su per gausia arba per maža apoptoze: vėžį, neurodegeneracines ligas, uždegimus.
Kilmė
  • Apoptozės tyrimas atliekamas iš kraujo mėginio (pvz., limfocitų) arba iš audinių biopsijos.
  • Vertinami specifiniai baltymai, tokie kaip kaspazės, arba ląstelių DNR fragmentacija.
Procedūra
  • Paimamas veninio kraujo mėginys (10-15 ml) arba atliekama tikslinė audinio biopsija.
  • Laboratorijoje ląstelės tiriamos naudojant srauto citometriją arba imunofluorescenciją, siekiant aptikti apoptozės žymenis.
  • Rezultatas pateikiamas kaip teigiamas (padidėjusi apoptozė) arba neigiamas (normali apoptozė).
Galimos priežastys
  • Per didelė apoptozė gali rodyti autoimunines ligas, pvz., vilkligę ar reumatoidinį artritą.
  • Taip pat gali būti susijusi su virusinėmis infekcijomis (pvz., ŽIV), kai organizmas masyviai naikina užkrėstas ląsteles.
  • Neurodegeneracinėse ligose (Alzheimerio, Parkinsono) padidėjusi apoptozė paaiškina nervinių ląstelių nykimą.
Ką daryti toliau
  • Teigiamas rezultatas nereiškia konkrečios diagnozės - būtina papildoma klinikinė ir laboratorinė koreliacija.
  • Gydytojas gali skirti papildomus tyrimus: uždegimo žymenis, autoantikūnus, vaizdinius tyrimus.
Specialistai
  • Onkologas - įtariant navikinius procesus, kai apoptozė būna slopinama.
  • Neurologas - vertinant neurodegeneracines ligas ar galvos smegenų pažeidimus.
  • Reumatologas - esant autoimuniniams procesams su padidėjusia ląstelių mirtimi.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja