Imunoglobulinų fiksacija

Imunoglobulinų fiksacija - tai laboratorinis tyrimas, naudojamas nustatyti monokloniniams imunoglobulinams (M baltymams) kraujyje arba šlapime. Šis tyrimas yra pagrindinė priemonė diagnozuojant daugybinę mielomą ir kitas plazminių ląstelių ligas.

Tyrimo esmė
  • Imunoglobulinų fiksacija yra metodas, pagrįstas elektroforeze ir specifiniais antikūnais, leidžiančiais atpažinti nenormalius imunoglobulinus (M baltymus).
  • Šis tyrimas skiriamas, kai bendras baltymų kiekis arba imunoglobulinų frakcijos elektroforezėje rodo galimą monokloninę gamapatiją.
Kada naudojama?
  • Įtariant daugybinę mielomą, Waldenström makroglobulinemiją, monokloninę gamapatiją neaiškios reikšmės (MGUS) ar kitas limfoproliferacines ligas.
  • Stebint gydymo efektyvumą, kai yra žinoma monokloninė gamapatija.
Procedūra
  • Tyrimui naudojamas veninio kraujo mėginys (kartais - šlapimo mėginys). Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama susilaikyti nuo alkoholio ir sunkių riebalų 24 valandas prieš tyrimą.
  • Laboratorijoje atliekama baltymų elektroforezė, o vėliau - imobilizuotų antikūnų pagalba nustatoma specifinė imunoglobulino klasė (IgG, IgA, IgM, IgD, IgE) ir lengvųjų grandinių tipas (kappa ar lambda).
Dažniausios priežastys
  • Daugybinė mieloma - kaulų čiulpų plazminių ląstelių piktybinis susidarymas, sukeliantis monokloninio imunoglobulino perteklių.
  • Waldenström makroglobulinemija - limfoplazmacitinė limfoma, dažniausiai susijusi su monokloniniu IgM.
  • Monokloninė gamapatija neaiškios reikšmės (MGUS) - gerybinė būklė, kai randamas monokloninis imunoglobulinas be aktyvios ligos požymių.
  • Kitos limfoidinės ar plazminių ląstelių ligos (pvz., AL amiloidozė, sunkiųjų grandinių ligos).
Kada rekomenduojama?
  • Esant nepaaiškinamam kaulų skausmui, lūžiams, anemijai, inkstų funkcijos sutrikimams ar padidėjusiam baltymų kiekiui kraujyje.
  • Kaip hematologo ar onkologo paskirtas tyrimas, įtariant kraujo ar limfinės sistemos piktybinį susirgimą.

Ką gali parodyti šis tyrimas?

Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!