Rituksimabo koncentracija

Rituksimabo koncentracijos tyrimas matuoja šio monokloninio antikūno kiekį kraujyje. Šis rodiklis padeda įvertinti gydymo veiksmingumą ir pritaikyti individualią dozę, ypač vartojant vaistą nuo onkologinių ir autoimuninių ligų.

Funkcija
  • Rituksimabas yra genetiškai modifikuotas monokloninis antikūnas, nukreiptas prieš CD20 antigeną, esantį B limfocitų paviršiuje.
  • Koncentracijos tyrimas padeda nustatyti, ar vaisto kiekis kraujyje yra terapiniame diapazone, užtikrinantį maksimalų poveikį ir mažiausią toksiškumą.
Kilmė
  • Rituksimabas gaminamas rekombinantinės DNR technologijos būdu, naudojant žiurkės ir žmogaus ląstelių kultūras.
  • Kraujyje jis cirkuliuoja laisva forma, o jo koncentracija priklauso nuo dozės, vartojimo dažnumo ir individualaus organizmo metabolizmo.
Procedūra
  • Kraujas imamas iš venos, paprastai prieš kitą rituksimabo infuziją (t. y. „slėnio“ koncentracijai įvertinti).
  • Specialaus pasiruošimo (pvz., nevalgius) nereikia, tačiau svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus.
Priežastys
  • Per didelė vaisto dozė arba per trumpas intervalas tarp infuzijų.
  • Sumažėjęs rituksimabo klirensas dėl kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimo.
  • Ilgalaikis gydymas, kai vaisto eliminacija lėtėja dėl prisitaikymo mechanizmų.
Priežastys
  • Nepakankama dozė arba per ilgas intervalas tarp infuzijų.
  • Pagreitėjusi vaisto eliminacija - pvz., dėl pažengusios inkstų ligos ar didelio naviko masės.
  • Antivaisčių antikūnų susidarymas, kurie neutralizuoja rituksimabą ir mažina jo koncentraciją kraujyje.
Kada rekomenduojama
  • Rituksimabo terapijos pradžioje, siekiant nustatyti pradinį lygį.
  • Periodiškai gydymo metu - stebėti, ar koncentracija išlieka terapiniame diapazone.
  • Įtariant nepakankamą atsaką į gydymą arba padidėjusį toksiškumą.
  • Konsultuojantis su onkologu, hematologu ar reumatologu.
Bendra Terapinė koncentracija: 25-400 μg/ml (priklauso nuo ligos ir gydymo protokolo).
Vyrams Vyrams: 25-400 μg/ml.
Moterims Moterims: 25-400 μg/ml.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja