Reumatoidinis artritas
Reumatoidinis artritas yra lėtinė autoimuninė uždegiminė liga, dažniausiai pažeidžianti sąnarius, bet galinti paveikti ir visą organizmą. Ji nėra paprastas sąnarių „nusidėvėjimas“ - uždegimą sukelia imuninės sistemos klaida, todėl ankstyvas atpažinimas ir gydymas gali padėti išsaugoti judrumą, sumažinti skausmą ir apsaugoti sąnarius nuo negrįžtamų pakitimų.
Reumatoidinis artritas - tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema, kuri įprastai saugo nuo infekcijų, pradeda pulti paties žmogaus audinius. Pagrindinis taikinys yra sąnarių dangalas, vadinamas sinovija. Kai sinovija uždegama, ji paburksta, gamina daugiau skysčio, o sąnarys tampa skausmingas, šiltas, sustingęs ir patinęs.
Ilgainiui nuolatinis uždegimas gali pažeisti kremzlę, kaulą, raiščius ir sausgysles. Dėl to sąnariai gali deformuotis, silpnėti plaštakos suėmimas, sunkėti vaikščiojimas ar kasdieniai veiksmai, tokie kaip sagų užsegimas, puodelio laikymas, rašymas.
Dažniausiai Reumatoidinis artritas pažeidžia smulkiuosius plaštakų ir pėdų sąnarius, riešus, čiurnas, kelius, alkūnes. Būdinga, kad uždegimas pasireiškia simetriškai - pavyzdžiui, abiejų rankų pirštų ar abiejų riešų sąnariuose. Vis dėlto liga gali būti labai skirtinga: vieniems ji prasideda lėtai ir nepastebimai, kitiems - gana staiga, su ryškiu skausmu ir bendru silpnumu.
Svarbu žinoti, kad Reumatoidinis artritas gali būti sisteminė liga. Tai reiškia, kad uždegimas kartais paveikia ne tik sąnarius, bet ir akis, plaučius, širdies bei kraujagyslių sistemą, odą, kraują ar nervus. Dėl šios priežasties liga vertinama ne vien kaip „sąnarių problema“, o kaip būklė, kurią reikia stebėti kompleksiškai.
Gera žinia ta, kad šiuolaikinis gydymas labai pasikeitė. Anksti pradėjus ligą modifikuojantį gydymą, daugeliui žmonių pavyksta pasiekti remisiją arba labai mažą ligos aktyvumą - tai yra laikotarpį, kai simptomai minimalūs, sąnarių pažeidimas neprogresuoja arba progresuoja labai lėtai.
- Sąnarių skausmas, dažniausiai plaštakose, riešuose, pėdose, keliuose ar čiurnose.
- Sąnarių patinimas, jautrumas prisilietus, šilumos pojūtis uždegimo vietoje.
- Rytinis sąstingis, trunkantis ilgiau nei 30-60 minučių, kartais kelias valandas.
- Simetriškas sąnarių pažeidimas - panašūs simptomai abiejose kūno pusėse.
- Sumažėjęs judesių diapazonas, sunkumas suspausti kumštį, atsukti dangtelį, laikyti smulkius daiktus.
- Paūmėjimai ir pagerėjimai - simptomai gali sustiprėti bangomis, o vėliau laikinai aprimti.
- Nuovargis, energijos stoka, mieguistumas net pakankamai pailsėjus.
- Nedidelis karščiavimas arba subfebrili temperatūra.
- Sumažėjęs apetitas, neplanuotas svorio kritimas.
- Raumenų silpnumas, bendras kūno maudimas.
- Prastesnė savijauta rytais arba po ilgesnio nejudrumo.
- Akių sausumas, paraudimas, skausmas ar šviesos baimė.
- Dusulys, užsitęsęs kosulys arba krūtinės diskomfortas, jei uždegimas paveikia plaučius ar širdies dangalus.
- Po oda atsirandantys mazgeliai, dažniau ties alkūnėmis ar spaudimo vietose.
- Rankų tirpimas ar dilgčiojimas, galintis atsirasti dėl nervų spaudimo, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromo.
- Dažnesnės infekcijos, ypač jei liga aktyvi arba vartojami imuninę sistemą slopinantys vaistai.
Tiksli priežastis, kodėl prasideda Reumatoidinis artritas, nėra viena ir paprasta. Manoma, kad liga atsiranda susidėjus genetiniam polinkiui, imuninės sistemos ypatumams ir aplinkos veiksniams.
Genetika gali padidinti riziką, tačiau tai nereiškia, kad liga būtinai bus paveldėta. Jei artimi giminaičiai serga Reumatoidinis artritas ar kitomis autoimuninėmis ligomis, rizika kiek didesnė, bet vien genų paprastai nepakanka.
Vienas svarbiausių žinomų rizikos veiksnių yra rūkymas. Jis ne tik didina tikimybę susirgti, bet ir siejamas su sunkesne ligos eiga bei prastesniu atsaku į kai kuriuos vaistus. Riziką taip pat gali didinti pasyvus rūkymas, ilgalaikis oro taršos poveikis, kai kurie profesiniai įkvėpiami dirgikliai.
Hormoniniai veiksniai taip pat turi reikšmės - moterys serga dažniau nei vyrai. Liga gali prasidėti bet kuriame suaugusio žmogaus amžiuje, tačiau dažniau nustatoma vidutinio amžiaus žmonėms. Kartais simptomai atsiranda po gimdymo ar hormoninių pokyčių laikotarpiu.
Aptariama ir gleivinių, ypač burnos ertmės, kvėpavimo takų bei žarnyno, imuninės sistemos svarba. Periodonto ligos, kai kurios infekcijos ar mikrobiotos pokyčiai gali prisidėti prie imuninės reakcijos suaktyvėjimo žmonėms, turintiems polinkį.
Gyvensena taip pat svarbi. Antsvoris gali didinti uždegiminį krūvį ir papildomai apkrauti sąnarius. Fizinis pasyvumas silpnina raumenis, todėl sąnariai tampa mažiau apsaugoti. Vis dėlto svarbu pabrėžti: Reumatoidinis artritas nėra žmogaus kaltė. Tai imuninės sistemos liga, o gyvensenos pokyčiai yra pagalbinė, bet ne vienintelė gydymo dalis.
Reumatoidinis artritas diagnozuojamas įvertinus simptomus, gydytojo apžiūrą, kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Vieno tyrimo, kuris visais atvejais galutinai patvirtintų arba paneigtų ligą, nėra, todėl svarbus bendras vaizdas.
Pirmiausia gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, kiek trunka rytinis sąstingis, kurie sąnariai patinę, ar simptomai simetriški, ar yra nuovargis, karščiavimas, akių ar plaučių nusiskundimų. Apžiūros metu vertinamas sąnarių patinimas, jautrumas, judrumas, deformacijos, plaštakų funkcija, eisena.
Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai:
- C reaktyvusis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis - parodo uždegimo aktyvumą.
- Reumatoidinis faktorius - autoantikūnas, kuris randamas daliai sergančiųjų, bet gali būti teigiamas ir kitomis būklėmis.
- Antikūnai prieš ciklinį citrulinuotą peptidą - specifiškesnis tyrimas, padedantis patvirtinti diagnozę ir įvertinti ligos eigos riziką.
- Bendras kraujo tyrimas - gali rodyti mažakraujystę, uždegimo požymius ar kitus pakitimus.
- Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai - svarbūs prieš pradedant ir tęsiant gydymą.
Vaizdiniai tyrimai padeda pamatyti sąnarių pažeidimą. Rentgenograma gali parodyti vėlesnius pakitimus, tokius kaip erozijos ar sąnario tarpo susiaurėjimas. Ultragarsas dažnai naudingas ankstyvai diagnostikai, nes gali aptikti sinovijos uždegimą ir padidėjusią kraujotaką sąnaryje. Magnetinio rezonanso tomografija gali būti taikoma, kai reikia labai jautriai įvertinti ankstyvą uždegimą, kaulų čiulpų edemą ar erozijas.
Kartais reikia atmesti kitas ligas: osteoartritą, psoriazinį artritą, podagrą, reaktyvųjį artritą, sisteminę raudonąją vilkligę, infekcinį artritą. Todėl ankstyva reumatologo konsultacija yra labai vertinga, ypač jei sąnariai patinę ilgiau nei kelias savaites.
Reumatoidinis artritas gydomas siekiant ne tik sumažinti skausmą, bet ir sustabdyti uždegimą, apsaugoti sąnarius bei palaikyti kuo geresnę gyvenimo kokybę. Šiuolaikinis principas vadinamas gydymu iki tikslo: reguliariai vertinamas ligos aktyvumas ir gydymas koreguojamas tol, kol pasiekiama remisija arba mažas aktyvumas.
Pagrindiniai vaistai yra ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai. Dažniausiai pirmo pasirinkimo vaistas yra metotreksatas, jei nėra kontraindikacijų. Jis veikia ne kaip paprastas nuskausminamasis, o mažina neteisingą imuninės sistemos aktyvumą. Kiti vaistai gali būti sulfasalazinas, hidroksichlorokvinas, leflunomidas. Jų poveikis paprastai vystosi per kelias savaites ar mėnesius, todėl svarbu nenutraukti gydymo savarankiškai.
Jei įprasti vaistai nepakankamai veiksmingi arba liga labai aktyvi, gali būti skiriami biologiniai vaistai arba taikinių terapija. Tai gali būti naviko nekrozės faktoriaus inhibitoriai, interleukino 6 blokatoriai, B limfocitų ar T limfocitų aktyvumą veikiantys vaistai, taip pat JAK inhibitoriai. Prieš tokį gydymą paprastai tikrinama dėl tuberkuliozės, hepatitų ir kitų infekcijų rizikos.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali padėti sumažinti skausmą ir sąstingį, bet jie nestabdo ligos progresavimo, todėl nėra pakankami vieni. Gliukokortikoidai kartais skiriami trumpam laikui paūmėjimui suvaldyti arba kol pradeda veikti pagrindinis gydymas, tačiau dėl šalutinio poveikio ilgalaikis vartojimas turi būti atsargus.
Ne mažiau svarbi nemedikamentinė pagalba. Kineziterapija padeda išlaikyti judrumą, stiprina raumenis ir mažina sustingimą. Ergoterapija moko, kaip tausoti sąnarius, pritaikyti darbo vietą, naudoti įtvarus ar pagalbines priemones. Reguliarus, švelnus fizinis aktyvumas - ėjimas, plaukimas, mankšta vandenyje, tempimo pratimai - dažniausiai yra naudingas, jei pritaikytas ligos aktyvumui.
Mityba negydo ligos viena pati, tačiau priešuždegiminės mitybos principai gali padėti bendrai savijautai: daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, žuvies, pilno grūdo produktų, alyvuogių aliejaus, mažiau itin perdirbto maisto ir cukraus. Rūkymo nutraukimas yra vienas svarbiausių žingsnių. Taip pat būtina pasirūpinti skiepais, dantų ir burnos sveikata, kaulų tankio kontrole, širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimu.
Chirurginis gydymas šiandien reikalingas rečiau, nes vaistai veiksmingiau kontroliuoja uždegimą. Vis dėlto pažengusiais atvejais gali būti svarstoma sausgyslių, sąnarių rekonstrukcija ar sąnario endoprotezavimas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei sąnarių skausmas ir patinimas nepraeina per kelias savaites, ypač jei rytais jaučiate ilgą sąstingį arba simptomai apima abiejų rankų, riešų ar pėdų sąnarius. Kuo anksčiau nustatomas Reumatoidinis artritas, tuo didesnė tikimybė sustabdyti sąnarių pažeidimą.
Skubiau kreipkitės, jei sąnarys staiga labai paraudo, tapo karštas, smarkiai skauda, pakilo temperatūra - tai gali būti infekcinio artrito ar kitos skubios būklės požymis. Nedelskite ir tada, jei atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, stiprus akių skausmas ar staigus regėjimo pablogėjimas, ryškus silpnumas, neįprastas kraujavimas, didelis karščiavimas vartojant imuninę sistemą slopinančius vaistus.
Jeigu jau gydotės, informuokite gydytoją apie naujus simptomus, dažnas infekcijas, nėštumo planavimą, šalutinį vaistų poveikį ar jei vaistai nebepadeda taip, kaip anksčiau. Reumatoidinis artritas dažniausiai geriausiai kontroliuojamas tada, kai pacientas ir gydytojas veikia kaip komanda: reguliariai stebi ligos aktyvumą, tyrimus ir laiku koreguoja gydymą.
