Adalimumabo koncentracija

Adalimumabo koncentracijos tyrimas padeda įvertinti vaisto kiekį kraujyje, siekiant optimizuoti gydymą priešnavikiniu nekrozės faktoriaus alfa (TNF-α) inhibitoriumi. Šis tyrimas svarbus norint nustatyti, ar pacientas gauna pakankamą terapinę dozę, ir koreguoti gydymą, kai koncentracija yra per maža arba per didelė. Rezultatai interpretuojami atsižvelgiant į klinikinę būklę ir galimą antikūnų prieš adalimumabą susidarymą.

Funkcija
  • Parodo cirkuliuojančio adalimumabo kiekį kraujo serume.
  • Padeda įvertinti, ar vaisto koncentracija yra terapiniame diapazone.
  • Padeda nustatyti antrinį atsako praradimą dėl imunogeniškumo (antikūnų susidarymo).
Kilmė
  • Adalimumabas yra rekombinantinis monokloninis antikūnas, gaminamas naudojant kinų žiurkėno kiaušidžių ląsteles.
  • Vaistas švirkščiamas po oda arba į veną, o jo koncentracija kraujyje matuojama imunofermentiniais metodais.
Procedūra
  • Kraujas imamas iš venos prieš kitą adalimumabo injekciją (t.n. „slėnio koncentracijai“ matuoti).
  • Geriausia mėginį paimti ne anksčiau kaip likus 24 valandoms iki planuojamos dozės.
  • Specialaus pasiruošimo nevalgius nereikia, tačiau rekomenduojama vengti riebaus maisto prieš tyrimą.
Sumažėjęs klirensas
  • Kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas, lėtinantis vaisto šalinimą.
  • Sunkus uždegimas, dėl kurio padidėja baltymų prisijungimas ir sumažėja klirensas.
Per didelė dozė
  • Nepakankamai koreguotas gydymo režimas, ypač kai pacientas sveria mažai arba turi mažą pasiskirstymo tūrį.
  • Retai - klaidingas dozavimas (pvz., per dažnos injekcijos).
Antikūnų susidarymas
  • Paciento imuninė sistema gamina antikūnus prieš adalimumabą, kurie neutralizuoja vaistą ir pagreitina jo šalinimą.
  • Dažniau pasitaiko vartojant monoterapiją, o ne kartu su imunosupresantais (pvz., metotreksatu).
Padidėjęs klirensas
  • Didelis kūno svoris arba albuminurija, dėl ko padidėja vaisto pasiskirstymo tūris.
  • Karščiavimas arba kita ūminė uždegiminė reakcija, skatinanti vaisto metabolizmą.
Klinikinės situacijos
  • Kai ligos aktyvumas išlieka didelis nepaisant gydymo adalimumabu (pvz., reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas, ankilozuojantis spondilitas).
  • Prieš keičiant gydymo režimą (pvz., didinant dozę ar pridedant imunosupresantą).
  • Įtariant antrinį atsako praradimą dėl antikūnų susidarymo.
Gydytojų specialybės
  • Reumatologija
  • Gastroenterologija
  • Dermatologija
Bendra Terapinė koncentracija paprastai laikoma 5-15 µg/ml, tačiau optimalus intervalas priklauso nuo gydomos ligos (pvz., reumatoidiniam artritui gali būti 5-10 µg/ml, o Krono ligai - 8-12 µg/ml).

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja