Krono liga
Krono liga yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, galinti pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį - nuo burnos iki išangės, tačiau dažniausiai apimanti plonąją žarną ir storąją žarną. Liga dažniausiai vystosi paūmėjimų ir remisijų bangomis: simptomai gali sustiprėti, vėliau nuslopti, tačiau uždegimas gali išlikti. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, daugeliui žmonių pavyksta gerai kontroliuoti ligą ir išlaikyti aktyvų gyvenimą.
Krono liga priklauso uždegiminių žarnyno ligų grupei. Tai nėra paprastas virškinimo sutrikimas ar laikinas žarnyno sudirginimas - sergant Krono liga imuninė sistema pernelyg aktyviai reaguoja į žarnyno turinį, mikrobiotą ar kitus veiksnius, todėl žarnyno sienelėje kyla ilgalaikis uždegimas.
Skirtingai nei kai kurios kitos žarnyno ligos, Krono liga gali pažeisti visus žarnyno sienelės sluoksnius. Dėl to ilgainiui gali susiformuoti susiaurėjimai, opos, fistulės - nenormalūs kanalai tarp žarnos ir kitų organų ar odos, taip pat pūliniai.
Dažniausiai pažeidžiama klubinė žarna, esanti plonosios žarnos pabaigoje, ir storoji žarna. Tačiau uždegimas gali būti „šokinėjantis“ - tarp pažeistų vietų gali likti visiškai sveikos žarnos atkarpos. Dėl lėtinio uždegimo organizmas prasčiau pasisavina maisto medžiagas, todėl gali atsirasti mažakraujystė, svorio kritimas, nuovargis, vitaminų ir mineralų trūkumas.
- Užsitęsęs viduriavimas, kartais su gleivėmis ar krauju.
- Pilvo skausmas, dažniausiai dešinėje apatinėje pilvo dalyje arba aplink bambą.
- Pilvo pūtimas, spazmai, skubus noras tuštintis.
- Sumažėjęs apetitas ir neplanuotas svorio kritimas.
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas.
- Karščiavimas ar subfebrili temperatūra paūmėjimo metu.
- Sąnarių skausmas ar tinimas.
- Akių paraudimas, skausmas, jautrumas šviesai.
- Odos bėrimai, skausmingi mazgeliai, opos.
- Burnos opos.
- Tulžies latakų ar kepenų funkcijos sutrikimai, nustatomi tyrimuose.
- Stiprėjantis pilvo skausmas ir vėmimas, galintys rodyti žarnos susiaurėjimą ar nepraeinamumą.
- Skausmingas patinimas prie išangės, pūlių tekėjimas ar karščiavimas - galimo pūlinio ar fistulės požymiai.
- Ryškus kraujavimas iš žarnyno.
- Vaikams ir paaugliams - augimo sulėtėjimas, vėluojantis brendimas.
Tiksli Krono ligos priežastis nėra viena ir aiški. Manoma, kad liga išsivysto susidėjus keliems veiksniams: paveldimam polinkiui, imuninės sistemos ypatumams, žarnyno mikrobiotos pokyčiams ir aplinkos poveikiui.
Svarbūs rizikos veiksniai yra šeiminė anamnezė - jei artimi giminaičiai serga uždegimine žarnyno liga, rizika didesnė. Krono liga dažniausiai prasideda jauname amžiuje, dažnai tarp 15 ir 35 metų, tačiau gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu.
Rūkymas yra vienas aiškiausių koreguojamų rizikos veiksnių: jis ne tik didina Krono ligos išsivystymo tikimybę, bet ir siejamas su sunkesne eiga, dažnesniais paūmėjimais bei didesne operacijų rizika. Įtakos gali turėti ir persirgtos žarnyno infekcijos, ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, mitybos įpročiai, stresas, nors stresas pats ligos nesukelia - jis gali sustiprinti simptomus ar paūmėjimus.
Krono ligos diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, apžiūrą, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Gydytojas klausia apie tuštinimosi dažnį, kraują išmatose, svorio pokyčius, karščiavimą, šeimos ligas, vartojamus vaistus ir rūkymą.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas gali parodyti mažakraujystę ar uždegimo požymius, C reaktyvusis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis padeda vertinti uždegimo aktyvumą. Taip pat tiriami geležies, vitamino B12, folio rūgšties, albumino kiekiai. Išmatų tyrimai padeda atmesti infekcijas, o kalprotektinas išmatose rodo žarnyno uždegimą.
Svarbiausias tyrimas dažnai yra kolonoskopija su biopsijomis. Jos metu gydytojas apžiūri storąją žarną ir plonosios žarnos pabaigą, paima mažus audinio mėginius mikroskopiniam ištyrimui. Kai reikia įvertinti plonąją žarną ar komplikacijas, atliekama magnetinio rezonanso enterografija, kompiuterinė tomografija, ultragarsinis tyrimas, kartais kapsulinė endoskopija. Diagnozei svarbu ne vienas tyrimas, o bendras visų duomenų vaizdas.
Krono ligos gydymo tikslas - numalšinti uždegimą, pasiekti remisiją, išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo vietą, ligos aktyvumą, komplikacijas, ankstesnį gydymą ir žmogaus poreikius.
Paūmėjimams slopinti gali būti skiriami kortikosteroidai, tačiau jie nėra tinkami ilgalaikiam vartojimui dėl šalutinių poveikių. Remisijai palaikyti naudojami imuninę sistemą veikiantys vaistai, pavyzdžiui, azatioprinas, merkaptopurinas ar metotreksatas. Vidutinio sunkumo ir sunkiai ligai gydyti taikoma biologinė terapija, nukreipta į konkrečius uždegimo mechanizmus, pavyzdžiui, TNF alfa, integrinus ar interleukinus. Kai kuriais atvejais skiriami tikslinės terapijos vaistai.
Antibiotikai gali būti reikalingi esant pūliniams, fistulėms ar infekcinėms komplikacijoms. Mitybos korekcijos padeda mažinti simptomus ir atstatyti trūkumus: gali prireikti geležies, vitamino B12, vitamino D, kalcio papildų, dietologo konsultacijos. Paūmėjimo metu kartais rekomenduojamas švelnesnis, lengviau virškinamas maistas.
Chirurginis gydymas taikomas, kai atsiranda žarnos susiaurėjimai, nepraeinamumas, pūliniai, fistulės ar kraujavimas, arba kai vaistai nepakankamai veiksmingi. Operacija gali pašalinti pažeistą žarnos dalį, tačiau Krono liga gali atsinaujinti, todėl po operacijos dažnai tęsiamas palaikomasis gydymas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, kartojasi pilvo skausmai, atsiranda kraujo išmatose, neaiškiai krenta svoris, vargina nuolatinis nuovargis ar karščiavimas. Ypač svarbu nedelsti, jei šeimoje yra sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus ar greitai stiprėjantis pilvo skausmas, nepraeina vėmimas, pilvas smarkiai išsipučia, pasireiškia gausus kraujavimas iš tiesiosios žarnos, aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, alpimas, didelis silpnumas ar dehidratacijos požymiai. Taip pat skubiai kreipkitės, jei prie išangės atsiranda labai skausmingas patinimas, teka pūliai ar karščiuojate - tai gali būti pūlinio požymis.
Jei Krono liga jau diagnozuota, reguliari gastroenterologo priežiūra padeda pastebėti ligos aktyvumą dar prieš sunkius paūmėjimus ir laiku koreguoti gydymą.
