Irigoskopija
Irigoskopija - tai radiologinis storosios žarnos tyrimo metodas, kurio metu į žarnyną įleidžiama kontrastinė medžiaga (bario klizma) ir rentgeno spinduliais fiksuojami vaizdai. Šis tyrimas leidžia detalizuoti storosios žarnos gleivinės būklę, jos formą, praeinamumą ir susitraukimų funkciją. Dažniausiai atliekamas įtariant navikus, divertikulus ar uždegiminius žarnyno pakitimus.
Tyrimo esmė
- Tai dinaminis rentgeno tyrimas, kai per išangę į storąją žarną suleidžiama bario suspensija. Kontrastinė medžiaga tolygiai padengia gleivinę, o rentgeno aparatu daromos nuotraukos skirtingose žmogaus kūno padėtyse.
- Procedūra leidžia įvertinti tiek anatominius žarnos darinius (gaubtinės, tiesiosios žarnos sieneles), tiek jų judrumą. Skirtingai nuo kolonoskopijos, čia neapžiūrima vidinė gleivinė optiniu prietaisu, o vertinamas kontūrinis vaizdas.
Nauda diagnostikoje
- Padeda nustatyti storosios žarnos praeinamumo sutrikimus, pvz., susiaurėjimą dėl auglių ar sukibimų. Taip pat gerai matomi divertikulai - išsikišimai, kurie gali sukelti skausmą ar kraujavimą.
- Tyrimas ypač svarbus esant neaiškiai kilmės pilvo skausmo priežasčiai, lėtiniam vidurių užkietėjimui ar įtariant storosios žarnos vėžį. Jis skiriamas, kai kolonoskopija neįmanoma dėl anatominių kliūčių ar paciento būklės.
Procedūra
- <ol><li>Pasiruošimas: Likus 1-2 dienoms iki tyrimo laikomasi skaidulų neturinčios dietos (vengiama daržovių, vaisių, grūdinių produktų). Vakare prieš tyrimą išgeriamas vidurius laisvinantis preparatas, kad žarnynas būtų kuo švaresnis.</li></ol>
- <ol><li>Tyrimo dieną: Pacientas guli ant rentgeno stalo. Į tiesiąją žarną įvedamas plonas vamzdelis, pro kurį lėtai leidžiama bario suspensija. Prietaisas sukamas, kad tirpalas pasiskirstytų tolygiai.</li></ol>
- <ol><li>Vaizdų fiksavimas: Daromos kelių padėčių (gulint, šonu, stačiai) nuotraukos. Kartais prireikia suleisti oro, kad geriau išryškėtų žarnos sienelių reljefas. Po tyrimo kontrastinė medžiaga pasišalina su išmatomis per 1-2 paras.</li></ol>
Galimi patologiniai pokyčiai
- <ul><li>Storosios žarnos susiaurėjimai: Matomi kaip netolygūs kontūrai, dažnai rodantys auglį (gerybinį ar piktybinį) arba uždegiminį susiaurėjimą (sergant Krono liga).</li></ul>
- <ul><li>Divertikulai: Maži išsipūtimai, dažniausiai kairėje gaubtinės žarnos dalyje. Jie gali būti pavieniai arba keli, kartais su uždegimo požymiais (divertikulitas).</li></ul>
- <ul><li>Polipai: Kai kurie polipai matomi kaip apvalūs, į vidų iškilę dariniai. Jie gali būti priešvėžinės būklės, todėl radus didesnių ar keistos formos - rekomenduojama kolonoskopija.</li></ul>
- <ul><li>Žarnyno paslankumo sutrikimai: Pvz., gaubtinės žarnos pailgėjimas (dolichokolon) arba per didelis susitraukimas (spazmas), kuris gali sukelti skausmą ir vidurių užkietėjimą.</li></ul>
Dažniausios priežastys
- Įtariama storosios žarnos vėžio liga - esant nepaaiškinamam svorio kritimui, kraujui išmatose ar pakitusiam tuštinimosi ritmui. Tyrimą skiria gastroenterologas arba bendrosios praktikos gydytojas.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas - kai paprasti tyrimai (kraujo, išmatų) neatskleidžia priežasties, ir reikia detaliai įvertinti žarnos morfologiją. Taip pat priešplanuojant chirurgines operacijas (pvz., žarnos rezekciją).
- Divertikulinės ligos įvertinimas - ypač vyresniems nei 60 metų pacientams, kurie skundžiasi kairės pusės pilvo skausmu. Gali būti siuntimas iš chirurgo ar šeimos gydytojo.
