Žarnyno polipai
Žarnyno polipai - tai žarnyno gleivinės išaugos, dažniausiai aptinkamos storojoje žarnoje arba tiesiojoje žarnoje. Dauguma jų ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių, tačiau kai kurie polipai bėgant metams gali supiktybėti, todėl jų laiku radimas ir pašalinimas yra svarbi storosios žarnos vėžio prevencijos dalis.
Žarnyno polipai susidaro tada, kai žarnyno gleivinės ląstelės pradeda augti netolygiai ir suformuoja nedideles išaugas žarnos spindyje. Jie gali būti pavieniai arba daugybiniai, maži kelių milimetrų dydžio arba didesni, turintys kojelę ar platesnį pagrindą.
Dažniausiai Žarnyno polipai randami storojoje žarnoje, ypač riestinėje ir tiesiojoje žarnoje. Plonojoje žarnoje jie pasitaiko rečiau. Pagal sandarą polipai skirstomi į kelias grupes: hiperplazinius, uždegiminius, adenominius ir dantytuosius. Mediciniškai svarbiausi yra adenomatoziniai ir kai kurie dantytieji polipai, nes jie gali būti ikivėžiniai.
Svarbu suprasti: pats polipas dar nėra vėžys. Tačiau dalis polipų per ilgą laiką, dažniausiai per 5-10 metų, gali keistis, didėti ir įgyti piktybinių savybių. Būtent todėl profilaktinė patikra, kol žmogus jaučiasi visiškai sveikas, turi didelę prasmę.
- Jokių simptomų - tai būdingiausia situacija, ypač kai polipai maži.
- Polipai dažnai aptinkami atsitiktinai atliekant kolonoskopiją ar profilaktinę storosios žarnos vėžio patikrą.
- Žmogus gali jaustis visiškai gerai, net jei žarnyne jau yra keli polipai.
- Kraujas išmatose arba ant tualetinio popieriaus.
- Tamsesnės, beveik juodos išmatos, jei kraujuojama aukščiau žarnyne.
- Gleivės išmatose.
- Pasikeitęs tuštinimosi ritmas - naujai atsiradęs vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
- Pilvo pūtimas, maudimas ar neaiškus diskomfortas.
- Nepilno pasituštinimo jausmas, ypač jei polipas yra tiesiojoje žarnoje.
- Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas.
- Dusulys fizinio krūvio metu.
- Blyškumas.
- Geležies stokos mažakraujystė kraujo tyrimuose.
Tiksli priežastis, kodėl vienam žmogui susiformuoja Žarnyno polipai, o kitam - ne, ne visada aiški. Dažniausiai tai susiję su ląstelių atsinaujinimo sutrikimais žarnyno gleivinėje. Ląstelės dalijasi nuolat, o kai jų augimo kontrolė sutrinka, gali atsirasti polipas.
Rizika didėja su amžiumi, ypač po 45-50 metų. Svarbus ir paveldimumas: jei pirmos eilės giminaičiams buvo storosios žarnos vėžys ar daug polipų, patikras gali reikėti pradėti anksčiau. Retais atvejais polipai susiję su paveldimais sindromais, tokiais kaip šeiminė adenomatozinė polipozė ar Lyncho sindromas.
Gyvensena taip pat turi reikšmės. Didesnė rizika siejama su rūkymu, gausiu alkoholio vartojimu, nutukimu, nejudrumu, mažu skaidulų kiekiu maiste, dažnu perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimu. Uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas ar Krono liga, taip pat gali didinti tam tikrų pakitimų žarnyne riziką.
Patikimiausias tyrimas, leidžiantis nustatyti Žarnyno polipai, yra kolonoskopija. Jos metu gydytojas plonu lanksčiu aparatu apžiūri storąją žarną iš vidaus. Didelis šio tyrimo privalumas - pastebėtus polipus dažnai galima pašalinti iš karto, tos pačios procedūros metu.
Profilaktikai gali būti atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas arba imunocheminis išmatų tyrimas. Jei rezultatas teigiamas, paprastai rekomenduojama kolonoskopija. Kai kuriais atvejais taikoma sigmoidoskopija, apžiūrinti apatinę storosios žarnos dalį, arba kompiuterinės tomografijos kolonografija, dar vadinama virtualia kolonoskopija.
Pašalintas polipas siunčiamas histologiniam tyrimui. Patologas mikroskopu įvertina, kokio tipo polipas buvo, ar jame yra displazijos, ar nėra piktybinių pakitimų. Būtent histologinis atsakymas padeda nuspręsti, kada reikės kitos kontrolinės kolonoskopijos.
Pagrindinis gydymo būdas - polipų pašalinimas, vadinamas polipektomija. Dauguma polipų pašalinami endoskopiškai kolonoskopijos metu, naudojant specialias kilpas ar instrumentus. Maži polipai dažnai pašalinami greitai, o didesniems gali prireikti sudėtingesnės endoskopinės technikos.
Jei polipas labai didelis, plačiu pagrindu, sunkiai pasiekiamas arba kyla įtarimas dėl vėžio, gali būti rekomenduojama operacija. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus polipo vietą, dydį, histologiją, žmogaus amžių ir bendrą sveikatos būklę.
Po pašalinimo svarbiausia - stebėjimas. Kontrolinės kolonoskopijos laikas priklauso nuo rastų polipų skaičiaus, dydžio ir tipo. Vienam žmogui pakanka pasitikrinti po kelerių metų, kitam kontrolė reikalinga greičiau.
Gyvensenos pokyčiai nepanaikina jau esančių polipų, bet gali mažinti naujų atsiradimo riziką. Rekomenduojama valgyti daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, riboti perdirbtą mėsą, palaikyti sveiką svorį, reguliariai judėti, nerūkyti ir saikingai vartoti alkoholį.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebėjote kraują išmatose, naujai atsiradusį ir užsitęsusį tuštinimosi ritmo pasikeitimą, nepaaiškinamą pilvo skausmą, svorio kritimą ar nuolatinį nuovargį. Tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau juos reikia ištirti.
Skubiau kreipkitės pagalbos, jei kraujavimas gausus, svaigsta galva, alpstate, išmatos tampa juodos kaip degutas arba atsiranda stiprus pilvo skausmas su pilvo pūtimu ir negalėjimu pasituštinti.
Net jei simptomų nėra, profilaktinė patikra labai svarbi. Daugeliui žmonių storosios žarnos vėžio patikra pradedama nuo 50 metų, o kai kuriose rekomendacijose - nuo 45 metų. Jei šeimoje buvo storosios žarnos vėžio ar daugybinių polipų, pasitarkite su gydytoju anksčiau.
