Endoskopija

Endoskopija yra invazinis diagnostikos ir gydymo metodas, leidžiantis gydytojui apžiūrėti vidaus organų ertmes ir paviršius naudojant specialų vamzdelį su kamera (endoskopu). Šis tyrimas suteikia galimybę nustatyti įvairius pakitimus, paimti audinių mėginius (biopsiją) ir atlikti tam tikras gydomąsias procedūras be didelių pjūvių.

Funkcija
  • Tiesiogiai vizualizuoti virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, šlapimo takų arba kitų ertminių organų vidinį paviršių.
  • Diagnozuoti ligas: opas, polipus, uždegimus, navikus, kraujavimo šaltinius.
  • Atlikti biopsiją - paimti audinio gabalėlį histologiniam tyrimui.
  • Atlikti gydomąsias intervencijas: pašalinti polipus, sustabdyti kraujavimą, išplėsti susiaurėjimus.
Kilmė
  • Endoskopijos šaknys siekia XIX a. pabaigą, kai buvo sukurti pirmieji standūs endoskopai.
  • Šiuolaikiniai lankstūs endoskopai su vaizdo kamera atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje.
  • Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos: 'endon' (vidus) ir 'skopein' (žiūrėti).
Procedūra
  • Prieš tyrimą pacientui dažnai skiriama raminamųjų vaistų (sedacija) ir/ar vietinė anestezija (pavyzdžiui, gerklės purškimas).
  • Endoskopas - lankstus vamzdelis su šviesos šaltiniu ir kamera gale - įvedamas per natūralias kūno angas (burną, nosį, išangę) arba per mažus pjūvius (pvz., laparoskopija).
  • Gydytojas stebi vaizdą ekrane ir lėtai stumia endoskopą toliau, apžiūrėdamas organo sieneles.
  • Jei reikia, specialiais instrumentais paimama biopsija arba atliekama gydomoji procedūra (pvz., polipo pašalinimas).
  • Tyrimas trunka nuo 15 iki 60 minučių, priklausomai nuo sudėtingumo.
  • Po tyrimo pacientas kurį laiką stebimas, kol išnyksta sedacijos poveikis.
Dažniausi radiniai
  • Uždegiminiai pakitimai (gastritas, kolitas, ezofagitas) - paraudimas, edema, erozijos.
  • Polipai - išaugos ant gleivinės, kurios gali būti gerybinės arba ikivežinės.
  • Opos - gilesni gleivinės defektai, dažnai susiję su Helicobacter pylori infekcija ar NVNU vartojimu.
  • Navikai - piktybiniai ar gerybiniai dariniai, matomi kaip išaugos ar infiltratai.
  • Stenozės (susiaurėjimai) - dėl uždegimo, rando audinio ar naviko.
  • Kraujavimo šaltiniai - aktyviai kraujuojančios opos, angiomatozės pakitimai.
  • Divertikulai - išsikišimai storosios žarnos sienelėje.
  • Barrett stemplė - pakitęs stemplei būdingas epitelis, ikivežinė būklė.
Pagrindiniai simptomai ir situacijos
  • Ilgai trunkantis ar pasikartojantis rėmuo, disfagija (rijimo pasunkėjimas).
  • Virškinimo trakto kraujavimas (vėmimas krauju, juodos išmatos).
  • Kroniškas skausmas epigastriume, pilvo pūtimas, svorio kritimas be aiškios priežasties.
  • Įtariama uždegiminė žarnų liga (Krono liga, opinis kolitas).
  • Atrankinė patikra dėl storosios žarnos vėžio (kolonoskopija) rekomenduojama nuo 50 metų.
  • Kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba teigiamas slaptojo kraujavimo testas.
  • Įtariamas stemplės, skrandžio ar žarnyno navikas.
  • Kvėpavimo takų simptomai - užsitęsęs kosulys, hemoptizė (atsikosėjimas krauju) - bronchoskopija.
  • Šlapimo takų simptomai - pasikartojančios infekcijos, kraujas šlapime - cistoskopija.
  • Tyrimą gali paskirti: gastroenterologas, pulmonologas, urologas, chirurgas, onkologas.

Ką gali parodyti šis tyrimas?

Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!