Skrandžio opa

Skrandžio opa - tai skrandžio gleivinėje susiformavusi žaizdelė, kuri gali sukelti deginantį ar graužiančio pobūdžio skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Nors ši būklė dažnai sėkmingai gydoma, negydoma Skrandžio opa gali kraujuoti, gilėti ar net prakiurti, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos.

Skrandžio opa yra pepsinės opos ligos forma, kai pažeidžiamas apsauginis skrandžio gleivinės sluoksnis ir susidaro atvira žaizda. Įprastai skrandžio gleivinę nuo rūgšties saugo gleivės, bikarbonatai, gera kraujotaka ir nuolat atsinaujinančios ląstelės. Kai ši apsauga susilpnėja arba rūgšties poveikis tampa per stiprus, skrandžio sultys pradeda dirginti ir ardyti gleivinę.

Skrandžio opa dažniausiai pažeidžia vidinį skrandžio paviršių, tačiau jos poveikis gali būti juntamas visoje virškinimo sistemoje. Skausmas atsiranda dėl gleivinės uždegimo, rūgšties poveikio ir kartais dėl skrandžio judrumo sutrikimų. Opa gali būti paviršinė arba gilesnė. Gilesnės opos pavojingesnės, nes gali pažeisti kraujagysles ir sukelti kraujavimą, o retais atvejais - prakiurimą į pilvo ertmę.

Svarbu žinoti, kad Skrandžio opa nėra tiesiog „nuo nervų“ atsiradęs skausmas. Stresas gali sustiprinti simptomus, bet dažniausios priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir tam tikrų vaistų, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vartojimas.

Dažniausi Skrandžio opa požymiai
  • Deginantis, maudžiantis ar graužiančio pobūdžio skausmas viršutinėje pilvo dalyje.
  • Skausmas, kuris gali sustiprėti pavalgius arba praėjus kuriam laikui po valgio.
  • Rėmuo, rūgštus atsirūgimas, nemalonus skonis burnoje.
  • Pykinimas, kartais vėmimas.
  • Ankstyvas sotumo jausmas, pilvo pūtimas ar sunkumas po valgio.
  • Sumažėjęs apetitas ir neplanuotas svorio kritimas.
Galimi Skrandžio opa komplikacijų simptomai
  • Juodos, deguto spalvos išmatos, kurios gali rodyti kraujavimą iš virškinamojo trakto.
  • Vėmimas krauju arba į kavos tirščius panašiu turiniu.
  • Staigus, labai stiprus pilvo skausmas, ypač jei pilvas tampa kietas ir skausmingas liečiant.
  • Silpnumas, galvos svaigimas, alpimas, išblyškimas.
  • Dusulys ar greitas širdies plakimas, jei netenkama daugiau kraujo.
Svarbu žinoti
  • Kai kuriems žmonėms Skrandžio opa gali būti beveik be simptomų, ypač vyresniame amžiuje arba vartojant nuskausminamuosius vaistus.
  • Simptomų stiprumas ne visada atspindi opos dydį ar pavojingumą.
  • Pasikartojantis viršutinės pilvo dalies skausmas neturėtų būti ilgai malšinamas vien vaistais nuo rūgštingumo nepasitarus su gydytoju.

Dažniausia Skrandžio opa priežastis yra Helicobacter pylori bakterija. Ji gali gyventi skrandžio gleivinėje, sukelti ilgalaikį uždegimą ir silpninti apsauginį gleivinės sluoksnį. Ne visi šia bakterija užsikrėtę žmonės suserga opa, tačiau ji gerokai padidina riziką.

Kita labai svarbi priežastis - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ar aspirinas. Šie vaistai mažina medžiagų, saugančių skrandžio gleivinę, gamybą. Rizika ypač padidėja, jei vaistai vartojami ilgai, didelėmis dozėmis, kartu su kraują skystinančiais vaistais ar kortikosteroidais.

Skrandžio opa rizikos veiksniai:

  • vyresnis amžius;
  • rūkymas, nes jis blogina gleivinės kraujotaką ir lėtina gijimą;
  • dažnas alkoholio vartojimas, dirginantis skrandžio gleivinę;
  • anksčiau buvusi pepsinė opa;
  • sunkios gretutinės ligos;
  • šeiminis polinkis;
  • ilgalaikis stiprus fizinis stresas, pavyzdžiui, po sunkių traumų, nudegimų ar intensyvios terapijos gydymo.

Aštrus maistas ar kava patys savaime dažniausiai nėra pagrindinė Skrandžio opa priežastis, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali sustiprinti simptomus.

Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus, jų trukmę, ryšį su valgymu, vartojamus vaistus ir rizikos veiksnius. Labai svarbu pasakyti, jei vartojate aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką, kraują skystinančius vaistus ar steroidus.

Pagrindinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti Skrandžio opa, yra gastroskopija. Jos metu plonu lanksčiu endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Tyrimas padeda pamatyti opą, įvertinti jos dydį, vietą, kraujavimo požymius. Prireikus paimama biopsija - mažas audinio mėginys. Tai svarbu, nes kai kurios skrandžio opos turi būti atskirtos nuo navikinių pakitimų.

Helicobacter pylori nustatymui gali būti atliekami:

  • ureazės testas iš biopsijos mėginio gastroskopijos metu;
  • išmatų antigeno tyrimas;
  • kvėpavimo mėginys su šlapalu;
  • kraujo tyrimai antikūnams, nors jie ne visada parodo aktyvią infekciją.

Jei įtariamas kraujavimas, atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinamas hemoglobino kiekis, geležies atsargos. Kartais reikalingi kepenų, inkstų funkcijos, krešėjimo rodiklių tyrimai. Komplikacijų atveju gali būti atliekama pilvo kompiuterinė tomografija arba rentgenologiniai tyrimai, ypač jei įtariamas opos prakiurimas.

Skrandžio opa gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo ir komplikacijų rizikos. Dažniausiai taikomas gydymas vaistais, o chirurgijos prireikia retai - paprastai tik esant sunkioms komplikacijoms.

Pagrindiniai vaistai yra protonų siurblio inhibitoriai, pavyzdžiui, omeprazolas, pantoprazolas, esomeprazolas ar lansoprazolas. Jie sumažina skrandžio rūgšties gamybą, todėl opa gali gyti, o skausmas paprastai mažėja per kelias dienas. Kartais skiriami H2 receptorių blokatoriai ar gleivinę apsaugantys vaistai.

Jei nustatoma Helicobacter pylori infekcija, skiriamas eradikacinis gydymas - kelių vaistų derinys, dažniausiai protonų siurblio inhibitorius ir antibiotikai. Labai svarbu išgerti visą paskirtą kursą, net jei savijauta pagerėja anksčiau. Po gydymo dažnai rekomenduojama patikrinti, ar bakterija sunaikinta.

Jei Skrandžio opa susijusi su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gydytojas gali rekomenduoti juos nutraukti, sumažinti dozę arba pakeisti saugesne alternatyva. Savarankiškai nutraukti kraują skystinančių ar širdies ligoms skirtų vaistų negalima - tai būtina aptarti su gydytoju.

Gyvensenos priemonės padeda gijimui ir mažina atkryčio riziką:

  • nerūkyti;
  • vengti alkoholio;
  • nevalgyti to, kas aiškiai provokuoja skausmą ar rėmenį;
  • valgyti reguliariai, mažesnėmis porcijomis;
  • nevartoti nuskausminamųjų be gydytojo rekomendacijos;
  • mažinti lėtinį stresą, pasirūpinti miegu.

Jei opa kraujuoja, gydymas gali būti atliekamas endoskopiškai - kraujuojanti vieta sustabdoma specialiais instrumentais, injekcijomis, spaustukais ar terminiu poveikiu. Prakiurimo atveju dažniausiai reikalinga skubi operacija.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei viršutinės pilvo dalies skausmas kartojasi, trunka ilgiau nei kelias dienas, trikdo valgymą, miegą ar grįžta nepaisant vaistų nuo rūgštingumo. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei simptomai atsirado pradėjus vartoti aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ar kitus vaistus nuo uždegimo.

Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:

  • vėmimas krauju arba tamsiu, į kavos tirščius panašiu turiniu;
  • juodos, deguto spalvos išmatos;
  • staigus, labai stiprus pilvo skausmas;
  • alpimas, ryškus silpnumas, šaltas prakaitas;
  • greitas širdies plakimas, dusulys;
  • nepaaiškinamas svorio kritimas, sunkumas ryti ar nuolatinis vėmimas.

Skrandžio opa dažniausiai yra pagydoma, tačiau saugiausia ją gydyti nustačius tikrąją priežastį. Laiku atlikta diagnostika padeda išvengti kraujavimo, prakiurimo ir ligos pasikartojimo.

Susiję tyrimai su Skrandžio opa

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).