Skrandžio rentgenas su kontrastu
Skrandžio rentgenas su kontrastu - tai vaizdinis tyrimas, kurio metu naudojama speciali kontrastinė medžiaga (bario sulfatas), leidžianti aiškiai matyti skrandžio formą, gleivinės reljefą ir motoriką. Tyrimas atliekamas rentgeno aparatu, o kontrastinė medžiaga geriama prieš pat procedūrą.
Funkcija
- Įvertinti skrandžio gleivinės būklę ir struktūros pokyčius (uždegimą, išopėjimą, navikus).
- Nustatyti skrandžio motorikos ir evakuacijos funkcijos sutrikimus.
- Diagnozuoti stemplės ir dvylikapirštės žarnos jungiamųjų dalių patologijas.
Kilmė
- Tradicinis radiologinis tyrimas su bario sulfato kontrastu, naudojamas nuo XX a. pradžios.
- Šiandien dažnai papildo endoskopinius tyrimus (gastroskopiją), suteikdamas informacijos apie organo funkciją.
Pasiruošimas
- Tyrimas atliekamas tuščiu skrandžiu - nevalgyti ir negerti bent 6 valandas iki procedūros.
- Prieš tyrimą reikia pranešti gydytojui apie alergijas vaistams ar kontrastinei medžiagai.
Tyrimo atlikimas
- Pacientas išgeria skystą bario sulfato mišinį, kuris padengia skrandžio gleivinę.
- Rentgeno spinduliais daromos kelios nuotraukos skirtingose padėtyse (stovint, gulint, sukantis).
- Procedūra trunka apie 15-30 minučių ir yra neskausminga.
Dažniausi radiniai
- Skrandžio opa - kontrastas kaupiasi opinio defekto vietoje, matomas „nišas“.
- Skrandžio navikas (gerybinis ar piktybinis) - pasireiškia kaip audinio sustorėjimas ar deformacija.
- Stemplės ar skrandžio susiaurėjimas - kontrasto praėjimo sutrikimas.
Funkciniai sutrikimai
- Lėtas skrandžio išsituštinimas (gastroparėzė) - kontrastas užsilaiko ilgiau nei įprasta.
- Skrandžio refleksas (refliuksas) - kontrastas grįžta į stemplę.
Klinikinės situacijos
- Įtariama skrandžio opaligė, lėtinis gastritas ar navikas.
- Pacientas skundžiasi virškinimo sutrikimais, pykinimu, vėmimu ar kraujavimu iš virškinamojo trakto.
Gydytojai specialistai
- Gastroenterologas - skiria tyrimą esant virškinimo sistemos nusiskundimams.
- Radiologas - atlieka ir interpretuoja tyrimo rezultatus.
