Dvylikapirštės žarnos opa
Dvylikapirštės žarnos opa - tai gleivinės žaizda pirmoje plonosios žarnos dalyje, dažniausiai atsirandanti dėl skrandžio rūgšties poveikio ir Helicobacter pylori infekcijos. Nors ši liga dažnai sėkmingai gydoma, negydoma ji gali kraujuoti, perforuoti ar sukelti žarnos susiaurėjimą. Laiku atpažinti simptomai ir tinkamas gydymas paprastai leidžia visiškai pasveikti ir išvengti komplikacijų.
Dvylikapirštės žarnos opa yra pepsinės opos ligos forma. Ji susidaro dvylikapirštėje žarnoje - tai pirmoji plonosios žarnos dalis, į kurią iš skrandžio patenka rūgštus maistas. Normaliomis sąlygomis žarnos gleivinę saugo gleivių ir bikarbonatų sluoksnis, gera kraujotaka ir natūralūs gleivinės atsinaujinimo mechanizmai. Kai ši apsauga susilpnėja arba rūgšties bei fermentų poveikis tampa per stiprus, gleivinėje atsiranda pažeidimas - opa.
Dažniausiai opa nėra paviršinis sudirginimas. Ji gali siekti gilesnius žarnos sienelės sluoksnius, todėl sukelia deginantį ar graužiančio pobūdžio skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Dvylikapirštės žarnos opa dažnai pasižymi tuo, kad skausmas sustiprėja nevalgius, naktį arba praėjus kelioms valandoms po valgio, o pavalgius ar pavartojus rūgštingumą mažinančių vaistų laikinai palengvėja.
Svarbu žinoti, kad opa nėra vien nervų ar netinkamos mitybos pasekmė. Stresas, kava ar aštrus maistas gali sustiprinti simptomus, tačiau dažniausios tikrosios priežastys yra Helicobacter pylori bakterija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas.
- Deginantis, graužiantis ar maudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, dažniausiai po krūtinkauliu arba šiek tiek dešiniau.
- Skausmas, kuris sustiprėja nevalgius, naktį ar anksti ryte.
- Laikinas palengvėjimas pavalgius, išgėrus pieno ar pavartojus antacidinių vaistų.
- Rėmuo, rūgšties atpylimas, nemalonus skonis burnoje.
- Pilvo pūtimas, greitas sotumo jausmas, raugėjimas.
- Pykinimas, kartais sumažėjęs apetitas.
- Juodos, deguto spalvos išmatos, rodančios galimą kraujavimą iš virškinamojo trakto.
- Vėmimas krauju arba panašia į kavos tirščius mase.
- Staigus, labai stiprus, duriantis pilvo skausmas, kuris nepraeina.
- Silpnumas, galvos svaigimas, alpimas, šaltas prakaitas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis apetito praradimas.
- Pasikartojantis vėmimas, sunkumas nuryti ar maisto užsilaikymo pojūtis.
- Vyresnio amžiaus žmonėms opa kartais būna beveik be skausmo ir pirmiausia pasireiškia kraujavimu.
- Vartojant vaistus nuo skausmo ar priešuždegiminius vaistus, simptomai gali būti neryškūs.
- Kai kuriems pacientams vyrauja ne skausmas, o pykinimas, nuovargis ar mažakraujystė.
Pagrindinė Dvylikapirštės žarnos opa priežastis yra Helicobacter pylori infekcija. Ši bakterija gali gyventi skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje, silpninti gleivinės apsaugą ir skatinti uždegimą. Ne kiekvienas užsikrėtęs žmogus suserga opa, tačiau ši infekcija labai padidina ligos tikimybę.
Kita svarbi priežastis - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas, taip pat aspirinas. Jie slopina prostaglandinų gamybą, o šios medžiagos padeda apsaugoti virškinamojo trakto gleivinę. Rizika ypač padidėja, jei šie vaistai vartojami ilgai, didelėmis dozėmis, kartu su kraują skystinančiais vaistais ar gliukokortikoidais.
Rizikos veiksniai taip pat yra rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, ankstesnė opa, šeiminis polinkis, vyresnis amžius ir sunkios gretutinės ligos. Stresas pats savaime dažniausiai nėra pagrindinė priežastis, tačiau sunkios būklės, operacijos, traumos ar intensyvios terapijos gydymas gali skatinti vadinamųjų streso opų atsiradimą. Aštrus maistas, kava ar gazuoti gėrimai opos paprastai nesukelia, bet kai kuriems žmonėms gali sustiprinti skausmą ir rėmenį.
Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus: skausmo pobūdį, ryšį su maistu, naktinius simptomus, vartojamus vaistus, kraujavimo požymius ir ankstesnes virškinamojo trakto ligas. Labai svarbu pasakyti, ar vartojate ibuprofeną, aspiriną, kraują skystinančius vaistus, papildus ar savarankiškai įsigytus preparatus.
Tiksliausias tyrimas yra viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija - ezofagogastroduodenoskopija. Jos metu plonas lankstus vamzdelis su kamera leidžia gydytojui apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną, pamatyti opą, įvertinti kraujavimo riziką ir, jei reikia, paimti biopsiją. Biopsija padeda nustatyti Helicobacter pylori ir atmesti kitas ligas.
Helicobacter pylori galima nustatyti keliais būdais: ureazės kvėpavimo mėginiu, išmatų antigeno tyrimu, kraujo serologiniu tyrimu arba tyrimu iš biopsijos. Gydymo sėkmei patikrinti dažniausiai naudojamas kvėpavimo mėginys arba išmatų antigeno tyrimas, atliekamas praėjus pakankamai laiko po antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimo.
Jei įtariamas kraujavimas, atliekamas bendras kraujo tyrimas hemoglobino kiekiui įvertinti, kartais tikrinamas geležies kiekis, kepenų ir inkstų funkcija, krešėjimo rodikliai. Komplikacijų atvejais gali prireikti pilvo kompiuterinės tomografijos ar rentgenologinių tyrimų, ypač jei įtariama perforacija.
Gydymo tikslai yra užgydyti opą, pašalinti priežastį, sumažinti skausmą ir apsaugoti nuo pasikartojimo. Dažniausiai skiriami protonų siurblio inhibitoriai, tokie kaip omeprazolas, pantoprazolas, ezomeprazolas ar lansoprazolas. Jie sumažina skrandžio rūgšties gamybą ir sudaro sąlygas opai gyti.
Jei nustatoma Helicobacter pylori, būtinas eradikacinis gydymas - kelių vaistų derinys, paprastai protonų siurblio inhibitorius ir du ar daugiau antibiotikų. Gydymo schemą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į vietinį bakterijų atsparumą, ankstesnį antibiotikų vartojimą ir alergijas. Labai svarbu išgerti visą paskirtą kursą, net jei savijauta pagerėja po kelių dienų.
Jei opa susijusi su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gydytojas gali rekomenduoti juos nutraukti, pakeisti saugesne alternatyva arba kartu skirti gleivinę saugantį gydymą. Kai kuriais atvejais vartojami H2 receptorių blokatoriai, antacidiniai vaistai, sukralfatas ar kitos gleivinę saugančios priemonės.
Gyvensenos pokyčiai padeda sumažinti simptomus ir atkryčio riziką: nerūkyti, riboti alkoholį, vengti maisto ir gėrimų, kurie asmeniškai provokuoja skausmą, nevalgyti labai vėlai vakare, nevartoti vaistų nuo skausmo nepasitarus su gydytoju. Chirurginis gydymas šiandien reikalingas retai, dažniausiai tik esant komplikacijoms - nekontroliuojamam kraujavimui, perforacijai ar žarnos nepraeinamumui.
Į šeimos gydytoją ar gastroenterologą verta kreiptis, jei viršutinės pilvo dalies skausmas kartojasi, pažadina naktį, susijęs su nevalgymu arba nuolat reikia rūgštingumą mažinančių vaistų. Taip pat būtina pasitarti, jei ilgai vartojate aspiriną, ibuprofeną, naprokseną ar kitus priešuždegiminius vaistus ir atsirado virškinimo sutrikimų.
Skubi medicinos pagalba reikalinga, jei atsiranda juodos išmatos, vėmimas krauju, staigus labai stiprus pilvo skausmas, alpimas, ryškus silpnumas, dusulys ar šaltas prakaitas. Tai gali būti kraujavimo arba opos perforacijos požymiai.
Nedelskite ir tuomet, jei krenta svoris, dingsta apetitas, kartojasi vėmimas, sunku nuryti, nustatyta mažakraujystė arba simptomai pirmą kartą atsirado vyresniame amžiuje. Ankstyvas ištyrimas dažniausiai leidžia greitai pradėti gydymą ir išvengti pavojingų komplikacijų.
