Helikobakterio kvėpavimo testas

Helikobakterio kvėpavimo testas yra neinvazinis diagnostinis metodas, skirtas nustatyti Helicobacter pylori infekciją virškinimo trakte. Šis tyrimas pagrįstas bakterijos gebėjimu skaidyti karbamidą, o gauti rezultatai padeda įvertinti, ar yra aktyvi infekcija, ir stebėti gydymo efektyvumą.

Tyrimo principas
  • Helikobakterio kvėpavimo testas matuoja anglies dioksido izotopų kiekį iškvepiamame ore po karbamido tirpalo išgėrimo.
  • Testas remiasi Helicobacter pylori gaminama ureaze, kuri skaido karbamidą, išskirdama anglies dioksidą, kuris absorbuojamas į kraują ir iškvėpiamas.
Klinikinė reikšmė
  • Padeda diagnozuoti aktyvią H. pylori infekciją, susijusią su gastritu, skrandžio opa ir padidėjusia skrandžio vėžio rizika.
  • Dažnai naudojamas gydymo efektyvumui įvertinti po antibiotikų terapijos.
Privalumai
  • Neinvazinis, neskausmingas ir nereikalaujantis endoskopijos.
  • Didelis jautrumas ir specifiškumas (virš 95%).
Pasiruošimas
  • Ne mažiau kaip 4 savaitės negalima vartoti antibiotikų ir bismuto preparatų.
  • 2 savaitės iki tyrimo nutraukti protonų siurblio inhibitorius (pvz., omeprazolį).
  • Būtinas nevalgymas 6-8 valandas prieš tyrimą (galima gerti vandenį).
  • Paskutinę valandą iki tyrimo negalima rūkyti, valgyti ir gerti skysčių (išskyrus vandenį).
Procedūra
  • Pirmiausia paimamas iškvėpto oro mėginys (pradinis foninis lygis).
  • Tada pacientas išgeria karbamido tirpalą, pažymėtą anglies izotopu (13C arba 14C).
  • Po 15-30 minučių paimamas antras iškvėpto oro mėginys.
  • Abu mėginiai analizuojami masės spektrometru arba infraraudonųjų spindulių spektroskopu, lyginant izotopų santykį.
Aktyvi H. pylori infekcija
  • Teigiamas rezultatas rodo, kad skrandyje yra aktyviai besidauginančių Helicobacter pylori bakterijų.
  • Infekcija gali sukelti lėtinį gastritą, pepsinę opą, o ilgainiui - skrandžio atrofiją ir MALT limfomą.
Klaidingai teigiami rezultatai
  • Retai pasitaiko dėl kitų ureazę gaminančių bakterijų (pvz., Proteus, Klebsiella) ar ankstesnės infekcijos likučių.
  • Netinkamas pasirengimas (pvz., antibiotikų vartojimas per arti tyrimo) gali iškreipti rezultatus.
Gydymo stebėjimas
  • Po sėkmingo gydymo (eradikacijos) testas tampa neigiamas praėjus 4-6 savaitėms po antibiotikų kurso pabaigos.
  • Jei testas išlieka teigiamas, gali prireikti alternatyvaus gydymo režimo ar jautrumo tyrimo.
Infekcijos nebuvimas
  • Neigiamas rezultatas patvirtina, kad H. pylori nėra aktyvios infekcijos.
Klaidingai neigiami rezultatai
  • Galimi, jei pacientas neseniai vartojo antibiotikus ar protonų siurblio inhibitorius, slopinančius bakterijų aktyvumą.
  • Retai pasitaiko esant skrandžio atrofijai ar hipochlorhidrijai, kai ureazės aktyvumas sumažėjęs.
Diagnostika
  • Pirminė dispepsijos ar epigastrinio skausmo diagnostika, ypač jaunesniems nei 55 metų pacientams be nerimą keliančių simptomų.
  • Įtariant H. pylori sukeltą pepsinę opą ar gastritą.
Eradikacijos kontrolė
  • Po gydymo antibiotikais praėjus 4-6 savaitėms, siekiant patvirtinti infekcijos pašalinimą.
  • Gydytojai, skiriantys tyrimą: gastroenterologai, šeimos gydytojai, vidaus ligų specialistai.
Kitos situacijos
  • Prieš ilgalaikį nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimą, siekiant sumažinti opų riziką.
  • Sergant lėtiniu gastritu ar skrandžio vėžio artimųjų giminaičių atranka.

Susiję simptomai

Susijusios ligos