Gastritas
Gastritas - tai skrandžio gleivinės uždegimas, galintis pasireikšti staiga arba tęstis ilgą laiką. Nors dažnai jis sukelia tik nemalonius viršutinės pilvo dalies pojūčius, negydomas gastritas gali didinti opų, kraujavimo ar ilgalaikių gleivinės pakitimų riziką. Gera žinia ta, kad nustačius priežastį gastritas dažniausiai sėkmingai gydomas.
Gastritas yra būklė, kai pažeidžiama ir uždegimo apimama skrandžio gleivinė - vidinis skrandžio sluoksnis, saugantis audinius nuo rūgšties, virškinimo fermentų ir mechaninio dirginimo. Kai ši apsauga susilpnėja, skrandžio rūgštis lengviau dirgina gleivinę, todėl atsiranda skausmas, deginimas, pykinimas ar virškinimo sutrikimai.
Gastritas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis gastritas prasideda staiga, dažnai po dirginančio veiksnio, pavyzdžiui, alkoholio, tam tikrų vaistų ar infekcijos. Lėtinis gastritas vystosi lėčiau, kartais mėnesius ar metus, ir gali būti susijęs su Helicobacter pylori bakterija, autoimuniniais procesais arba ilgalaikiu skrandžio gleivinės dirginimu.
Svarbu suprasti, kad gastritas nėra vien tik padidėjęs rūgštingumas. Kai kuriems žmonėms rūgšties kiekis gali būti normalus ar net sumažėjęs, tačiau gleivinė vis tiek būna uždegiminė. Ilgainiui lėtinis uždegimas gali lemti gleivinės suplonėjimą, vitamino B12 stoką, geležies stokos mažakraujystę ar padidėjusią ikivėžinių skrandžio pakitimų riziką, todėl užsitęsusių simptomų nereikėtų ignoruoti.
- Maudžiantis, deginantis ar spaudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ypač po valgio arba nevalgius.
- Pykinimas, kartais vėmimas.
- Pilnumo jausmas skrandyje net suvalgius nedidelį kiekį maisto.
- Raugėjimas, pilvo pūtimas, sunkumo jausmas.
- Sumažėjęs apetitas arba greitas sotumo jausmas.
- Nemalonus skonis burnoje, rūgšties pojūtis ar rėmuo, nors tai labiau būdinga refliuksui.
- Pasikartojantis diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, kuris tai sustiprėja, tai aprimsta.
- Nuovargis, silpnumas ar dusulys fizinio krūvio metu, jei išsivysto mažakraujystė.
- Liežuvio perštėjimas, tirpimo pojūčiai galūnėse ar atminties pablogėjimas, kai trūksta vitamino B12.
- Svorio mažėjimas be aiškios priežasties, ypač jei kartu blogėja apetitas.
- Juodos, deguto spalvos išmatos.
- Vėmimas krauju arba tamsiomis, kavos tirščius primenančiomis masėmis.
- Staigus silpnumas, galvos svaigimas, išblyškimas, šaltas prakaitas.
Dažniausia gastrito priežastis pasaulyje yra Helicobacter pylori infekcija. Ši bakterija gali apsigyventi skrandžio gleivinėje ir palaikyti lėtinį uždegimą. Dalis žmonių jokių simptomų nejaučia, tačiau kitiems išsivysto gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos.
Kita dažna priežastis - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ar aspirinas. Jie mažina apsauginių gleivinės medžiagų gamybą, todėl skrandis tampa jautresnis rūgšties poveikiui. Rizika didėja vartojant šiuos vaistus ilgai, didelėmis dozėmis, kartu su kraują skystinančiais vaistais ar alkoholiu.
Gastritą taip pat gali skatinti alkoholis, rūkymas, stiprus fiziologinis stresas po sunkių traumų, nudegimų, operacijų ar intensyvios terapijos gydymo. Kai kuriems žmonėms nustatomas autoimuninis gastritas - imuninė sistema klaidingai pažeidžia skrandžio gleivinės ląsteles, todėl mažėja rūgšties ir vidinio faktoriaus gamyba, sutrinka vitamino B12 pasisavinimas.
Riziką didina vyresnis amžius, nes gleivinė tampa jautresnė, taip pat buvusios opos, šeiminis polinkis į skrandžio ligas, nereguliari mityba, dažnas labai aštraus ar dirginančio maisto vartojimas, nors vien maistas retai būna pagrindinė gastrito priežastis.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, jų trukmę, ryšį su maistu, vartojamus vaistus, alkoholio vartojimą, ankstesnes skrandžio ligas ir galimus kraujavimo požymius. Apžiūros metu gali būti čiuopiamas pilvas, vertinama, ar nėra mažakraujystės, dehidratacijos ar kitų nerimą keliančių požymių.
Svarbiausias tyrimas, kai simptomai užsitęsia arba yra rizikos požymių, yra gastroskopija. Jos metu plonu lanksčiu endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Gydytojas gali matyti paraudimą, erozijas, opas, kraujavimo šaltinį, taip pat paimti biopsijas - mažus gleivinės mėginius mikroskopiniam tyrimui. Biopsija padeda patvirtinti gastritą, nustatyti Helicobacter pylori, įvertinti gleivinės suplonėjimą ar ikivėžinius pakitimus.
Helicobacter pylori infekcijai nustatyti gali būti atliekamas ureazės kvėpavimo testas, išmatų antigeno tyrimas, greitas ureazės testas iš biopsijos ar histologinis tyrimas. Kraujo tyrimai gali parodyti mažakraujystę, geležies ar vitamino B12 stoką, uždegimo požymius. Įtarus komplikacijas ar kitą pilvo organų ligą, kartais skiriamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas ar kompiuterinė tomografija, tačiau paties gastrito diagnozei jie nėra pagrindiniai.
Gastrito gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nustatoma Helicobacter pylori infekcija, skiriamas bakteriją naikinantis gydymas - dažniausiai protonų siurblio inhibitorius ir keli antibiotikai pagal vietines gydymo rekomendacijas. Po gydymo svarbu patikrinti, ar infekcija tikrai išnaikinta, dažniausiai kvėpavimo arba išmatų antigeno tyrimu.
Skrandžio rūgšties poveikiui mažinti dažnai skiriami protonų siurblio inhibitoriai, pavyzdžiui, omeprazolas, pantoprazolas, esomeprazolas, arba H2 receptorių blokatoriai. Jie padeda gleivinei gyti ir mažina skausmą bei deginimą. Kai kuriais atvejais gali būti vartojami antacidiniai preparatai trumpalaikiam simptomų palengvinimui.
Jeigu gastritą sukėlė vaistai nuo skausmo ar uždegimo, gydytojas įvertina, ar galima juos nutraukti, sumažinti dozę arba pakeisti saugesne alternatyva. Savarankiškai nutraukti kraują skystinančių ar širdies ligoms skirtų vaistų negalima - tai būtina aptarti su gydytoju.
Gyvensenos pokyčiai taip pat svarbūs. Rekomenduojama vengti alkoholio, nerūkyti, nevalgyti labai vėlai vakare, rinktis mažesnes porcijas, stebėti individualiai netoleruojamus produktus. Dažnai padeda kavos, gazuotų gėrimų, labai aštraus, riebaus ar rūgštaus maisto ribojimas, tačiau dieta neturi būti pernelyg griežta - svarbiausia, kad ji būtų subalansuota ir žmogui tinkama. Esant vitamino B12 ar geležies stokai, skiriami papildai arba injekcijos, kartu ieškant stokos priežasties.
Į šeimos gydytoją ar gastroenterologą reikėtų kreiptis, jei viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, pilnumo jausmas ar rėmuo tęsiasi ilgiau nei 1-2 savaites, kartojasi, trukdo valgyti ar miegoti. Taip pat svarbu pasitarti, jei dažnai vartojate ibuprofeną, aspiriną ar kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir atsirado skrandžio simptomų.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei atsiranda vėmimas krauju, juodos deguto spalvos išmatos, stiprus ar staiga prasidėjęs pilvo skausmas, alpimas, ryškus silpnumas, dusulys, šaltas prakaitas. Nedelsti būtina ir tada, kai neplanuotai krenta svoris, sunku ryti, kartojasi vėmimas, nustatoma mažakraujystė arba simptomai pirmą kartą atsiranda vyresniame amžiuje.
Gastritas dažniausiai nėra pavojinga liga, jei laiku nustatoma jo priežastis. Vis dėlto užsitęsę ar stiprėjantys simptomai yra signalas, kad skrandžio gleivinei reikia dėmesio, o gydytojo konsultacija padeda išvengti komplikacijų ir parinkti tikslų gydymą.
