Skrandžio vėžys
Skrandžio vėžys yra piktybinis navikas, atsirandantis iš skrandžio gleivinės ląstelių. Tai viena dažniausių vėžio formų, kuri dažnai diagnozuojama jau pažengusiame etape, nes ankstyvieji simptomai būna neaiškūs ir lengvai ignoruojami. Laiku nustatytas skrandžio vėžys gali būti sėkmingai gydomas, todėl svarbu žinoti pirmuosius požymius ir reguliariai tikrintis.
Skrandžio vėžys (lot. carcinoma ventriculi, ang. gastric cancer) - tai piktybinis navikas, kuris kyla iš skrandžio gleivinės ląstelių. Dažniausiai (apie 95% atvejų) tai būna adenokarcinoma, kuri išsivysto iš gleivines gaminančių ląstelių. Vėžys gali plisti į blužnį, kepenis, kasą, limfmazgius ir kitus organus. Liga palaipsniui silpnina skrandžio funkciją, trukdo įsisavinti maistines medžiagas, o vėliau sukelia svorio kritimą ir bendrą organizmo išsekimą.
- Diskomfortas arba keistas pilnumo jausmas po valgio
- Rėmuo, pykinimas, raugėjimas
- Sumažėjęs apetitas, ypač mėsai
- Nepaaiškinamas silpnumas ir nuovargis
- Nuolatinis skrandžio ar pilvo skausmas
- Netyčinis svorio kritimas
- Vėmimas (kartais su krauju)
- Tamsus, dervos pavidalo išmatos (kraujavimo požymis)
- Mažakraujystė (anemija)
- Pasunkėjęs rijimas
Skrandžio vėžio priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau žinomi keli rizikos veiksniai. Pagrindinis jų - lėtinė Helicobacter pylori infekcija, kuri sukelia lėtinį skrandžio uždegimą ir gleivinės pakitimus. Kiti veiksniai: rūkymas, per didelis druskos, rūkytų arba konservuotų maisto produktų vartojimas, nutukimas, amžius (dažniau serga vyresni nei 50 metų žmonės), paveldimumas (šeimoje buvę skrandžio vėžio atvejai), taip pat kai kurios priešvėžinės ligos (pvz., perniciozinė anemija, atrofinis gastritas).
Patikimiausias skrandžio vėžio diagnozavimo būdas yra gastroskopija (endoskopinis skrandžio tyrimas) su biopsija. Tyrimo metu gydytojas lanksčiu vamzdeliu su kamera apžiūri skrandžio gleivinę, o įtarus naviką, paima audinio mėginį histologiniam ištyrimui. Papildomai gali būti atliekama kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų įvertintas naviko dydis ir plitimas. Kraujo tyrimai padeda nustatyti anemiją ar naviko žymenis (pvz., CEA, CA 19-9).
Skrandžio vėžio gydymas priklauso nuo stadijos, naviko vietos ir paciento bendros būklės. Ankstyvos stadijos vėžiui dažniausiai taikoma chirurginė operacija - dalinis ar visiškas skrandžio pašalinimas (gastrektomija). Po operacijos gali būti skiriama chemoterapija ar radioterapija, kad sunaikintų likusias vėžines ląsteles. Pažengusiais atvejais gydymas orientuotas į ligos plitimo stabdymą ir simptomų palengvinimą: taikoma sisteminė chemoterapija, tikslinė terapija (pvz., trastuzumabas esant HER2 teigiamiems navikams) ir imunoterapija. Paliatyvioji priežiūra padeda valdyti skausmą, mitybos sutrikimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite bet kurį iš šių simptomų: nuolatinį skrandžio diskomfortą ar skausmą (ypač jei jis stiprėja), nepaaiškinamą svorio kritimą, kraują vėmaluose ar išmatose (tamsios, dervos spalvos išmatos), ilgalaikį rėmenį, kuris nereaguoja į įprastus vaistus, pasunkėjusį rijimą ar nuolatinį pykinimą. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurių šeimoje yra buvę skrandžio vėžio atvejų, arba tie, kuriems diagnozuota Helicobacter pylori infekcija - jiems rekomenduojama reguliari gastroskopija. Ankstyva diagnostika gelbsti gyvybę.
