Diafragmos išvarža
Diafragmos išvarža - tai būklė, kai pilvo ertmės organai ar jų dalis prasiveržia pro diafragmos angą į krūtinės ertmę. Ji gali būti įgimta arba įgyta, o simptomai svyruoja nuo lengvo rėmens iki rimto kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimo. Laiku atpažinta diafragmos išvarža dažniausiai gali būti veiksmingai gydoma ir kontroliuojama.
Diafragma yra platus kupolo formos raumuo, skiriantis krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės. Ji labai svarbi kvėpavimui: susitraukdama padeda plaučiams prisipildyti oro, o atsipalaiduodama - iškvėpti. Diafragmos išvarža atsiranda tada, kai dėl įgimto defekto, audinių silpnumo, traumos ar padidėjusio spaudimo pilve pro diafragmą pasislenka skrandis, žarnyno kilpos, rečiau kepenų ar blužnies dalis.
Dažniausia suaugusiųjų forma yra stemplinės angos išvarža, kai dalis skrandžio pakyla pro diafragmos angą, per kurią į pilvą pereina stemplė. Tokiu atveju dažnai sutrinka stemplės ir skrandžio jungties darbas, todėl rūgštus skrandžio turinys lengviau grįžta į stemplę. Tai sukelia rėmenį, atsirūgimą, deginimą už krūtinkaulio.
Įgimta diafragmos išvarža nustatoma naujagimiams. Ji susiformuoja vaisiaus vystymosi metu, kai diafragma nevisiškai užsidaro. Tuomet pilvo organai gali patekti į krūtinės ertmę ir trukdyti normaliai vystytis plaučiams. Tai rimta būklė, kuriai dažnai reikia skubios specializuotos pagalbos.
Įgyta diafragmos išvarža gali atsirasti po bukos ar durtinės traumos, operacijų, ilgalaikio didelio pilvo spaudimo. Kartais ji ilgai nesukelia ryškių simptomų ir aptinkama atsitiktinai atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
- Rėmuo, deginimo jausmas už krūtinkaulio, ypač pavalgius ar atsigulus.
- Rūgštus ar kartus atsirūgimas, maisto arba skysčio grįžimas į burną.
- Skausmas ar spaudimas viršutinėje pilvo dalyje arba krūtinėje.
- Greitas sotumo jausmas, pilvo pūtimas, raugėjimas.
- Pykinimas, kartais vėmimas.
- Užkimimas, gerklės perštėjimas, lėtinis kosulys dėl rūgšties patekimo į ryklę.
- Staigus, stiprus krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmas.
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas, spaudimo jausmas krūtinėje.
- Sunkumas ryti, maisto strigimo pojūtis.
- Juodos išmatos, vėmimas krauju arba kavos tirščius primenančiu turiniu.
- Silpnumas, galvos svaigimas, alpimas, galimi mažakraujystės požymiai.
- Nuolatinis vėmimas ar negalėjimas praleisti dujų ir tuštintis.
- Kvėpavimo nepakankamumas iškart po gimimo.
- Pamėlusi oda ar lūpos dėl deguonies trūkumo.
- Įdubęs pilvas ir išsipūtusi krūtinė.
- Greitas kvėpavimas, širdies plakimo padažnėjimas.
- Maitinimo sunkumai, vangumas.
Diafragmos išvaržos priežastys priklauso nuo jos tipo. Įgimta diafragmos išvarža atsiranda vaisiaus vystymosi metu, kai diafragmos audiniai nesusiformuoja iki galo. Tiksli priežastis ne visada nustatoma, tačiau reikšmės gali turėti genetiniai veiksniai, chromosomų pakitimai, kai kurie vaisiaus vystymosi sutrikimai.
Suaugusiesiems dažniausia yra stemplinės angos išvarža. Ji siejama su diafragmos audinių ir raiščių silpnėjimu, senėjimu, ilgalaikiu padidėjusiu spaudimu pilvo ertmėje. Riziką didina antsvoris ar nutukimas, nėštumas, dažnas sunkumų kilnojimas, lėtinis kosulys, vidurių užkietėjimas, įtemptas stanginimasis, gausus persivalgymas.
Įgyta diafragmos išvarža gali išsivystyti po stiprios traumos, pavyzdžiui, autoįvykio, kritimo iš aukščio, durtinės ar šautinės žaizdos. Kartais pažeidimas iš pradžių būna nepastebimas, o simptomai atsiranda vėliau, kai organai ima slinkti pro susilpnėjusią diafragmos vietą.
Papildomi rizikos veiksniai - rūkymas, kuris skatina kosulį ir silpnina audinių gijimą, ilgalaikė gastroezofaginio refliukso liga, jungiamojo audinio ligos, ankstesnės pilvo ar krūtinės operacijos.
Gydytojas pirmiausia įvertina nusiskundimus, jų ryšį su valgymu, kūno padėtimi, fiziniu krūviu, paklausia apie traumas, ankstesnes operacijas, rėmenį, rijimo sutrikimus, svorio pokyčius. Apžiūros metu vertinamas kvėpavimas, pilvo jautrumas, širdies ir plaučių veikla.
Dažnai atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Ji gali parodyti pakitusią diafragmos padėtį, oro ar skysčio sankaupas krūtinės ertmėje, skrandžio ar žarnyno dalies pasislinkimą. Stemplės ir skrandžio rentgenologinis tyrimas su kontrastine medžiaga padeda įvertinti, kaip juda kontrastas, ar yra stemplinės angos išvarža, refliuksas, susiaurėjimai.
Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija leidžia apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną iš vidaus. Ji svarbi, jei vargina rėmuo, skausmas ryjant, kraujavimo požymiai ar įtariamas stemplės uždegimas. Prireikus paimama biopsija.
Kompiuterinė tomografija ypač naudinga po traumų arba kai įtariama didelė ar komplikuota diafragmos išvarža. Ji tiksliai parodo organų padėtį, diafragmos defektą, galimą užspaudimą. Magnetinio rezonanso tomografija taikoma rečiau, bet gali būti naudinga tam tikrais atvejais, taip pat vertinant vaisiaus įgimtą diafragmos išvaržą nėštumo metu. Kai dominuoja refliukso simptomai, gali būti atliekama stemplės pH-metrija ir manometrija.
Gydymas parenkamas pagal diafragmos išvaržos tipą, dydį, simptomų stiprumą ir komplikacijų riziką. Nedidelė stemplinės angos išvarža, sukelianti tik lengvą rėmenį, dažnai gydoma gyvenimo būdo korekcija ir vaistais.
Rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, vengti persivalgymo, neatsigulti 2-3 valandas po valgio, pakelti lovos galvūgalį, mažinti kūno svorį, jei yra antsvoris. Dažnai padeda riebaus, aštraus maisto, šokolado, kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų ribojimas. Svarbu mesti rūkyti.
Vaistai skiriami rūgštingumui ir refliuksui mažinti. Gali būti vartojami protonų siurblio inhibitoriai, H2 receptorių blokatoriai, antacidiniai vaistai ar alginatai. Jie sumažina stemplės dirginimą, padeda gyti uždegimui, bet pačios išvaržos anatomiškai nepanaikina.
Chirurginis gydymas svarstomas, kai simptomai sunkūs, vaistai nepadeda, išvarža didelė, atsiranda kraujavimas, stemplės susiaurėjimas, organų užspaudimo rizika arba įtariama po traumos susiformavusi diafragmos plyšimo vieta. Operacijos metu organai grąžinami į pilvo ertmę, sutvirtinama diafragma, kartais atliekama fundoplikacija - procedūra, mažinanti refliuksą. Šiuolaikinės operacijos dažnai atliekamos laparoskopiškai, per mažus pjūvius.
Įgimta diafragmos išvarža naujagimiams gydoma specializuotame centre. Pirmiausia stabilizuojamas kvėpavimas ir kraujotaka, o vėliau atliekama operacija, kurios metu pilvo organai grąžinami į vietą ir uždaromas diafragmos defektas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei dažnai kartojasi rėmuo, rūgštus atsirūgimas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje ar krūtinėje, ypač jei simptomai stiprėja, trikdo miegą arba reikia nuolat vartoti vaistus nuo rūgštingumo. Taip pat būtina pasitarti, jei sunku ryti, krenta svoris, atsiranda nuolatinis kosulys ar užkimimas.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda stiprus krūtinės ar pilvo skausmas, dusulys, pamėlynuoja lūpos, vemiama krauju, išmatos tampa juodos, prasideda nuolatinis vėmimas, alpstama ar jaučiamas ryškus silpnumas. Po krūtinės ar pilvo traumos, net jei iš pradžių jaučiatės palyginti gerai, būtina medicininė apžiūra, nes diafragmos pažeidimas gali pasireikšti vėliau.
Naujagimiui kvėpavimo sunkumai, pamėlusi oda, vangumas ar maitinimo sutrikimai visada yra skubios medicinos pagalbos požymiai.
