Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - tai lėtinė būklė, kai skrandžio turinys (rūgštis ir kartais tulžis) reguliariai grįžta atgal į stemplę, sukeldamas diskomfortą, rėmenį ir ilgainiui gali pažeisti stemplės gleivinę. Ši liga yra viena dažniausių virškinimo sistemos problemų, paveikianti apie 20 % suaugusiųjų populiacijos.
GERL atsiranda, kai susilpnėja apatinis stemplės raukas (sfinkteris) - tarsi vožtuvas tarp stemplės ir skrandžio. Paprastai šis raukas atsidaro tik rijimo metu, o užsidaro, kad skrandžio turinys nepatektų atgal. Sergant GERL, raukas atsipalaiduoja netinkamai arba per dažnai, todėl rūgštis pakyla į stemplę. Laikui bėgant tai sukelia uždegimą (ezofagitą), o kartais - ir rimtesnes komplikacijas, tokias kaip Barrett stemplė ar stenozių susidarymas.
- Rėmuo (degimo pojūtis už krūtinkaulio, dažniausiai po valgio ar gulint)
- Rūgštus ar kartus skonis burnoje (regurgitacija)
- Krūtinės skausmas (ypač gulint ar pasilenkus)
- Sunku ryti (disfagija) arba pojūtis, kad maistas stringa
- Lėtinis kosulys, ypač naktį
- Užkimimas ar balso pakitimai
- Astmos simptomų pablogėjimas
- Nefizinis skausmas už krūtinkaulio, primenantis širdies skausmą
- Padidėjęs seilėtekis ar pykinimas
Pagrindinė priežastis - silpnas arba netinkamai veikiantis apatinis stemplės raukas. Riziką didina nutukimas (didelis pilvo spaudimas), nėštumas, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, tam tikri vaistai (pvz., raminamieji, kalcio kanalų blokatoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), taip pat stemplės išvarža (kai dalis skrandžio įslenka į krūtinės ertmę). Gyvensenos veiksniai - gausūs ar riebūs valgiai, valgymas vėlai vakare, gulimas po valgio - taip pat provokuoja simptomus.
Gydytojas dažniausiai pradeda nuo išsamios apklausos ir fizinio ištyrimo. Jei simptomai tipiški, gali būti skiriamas bandomasis gydymas protonų siurblio inhibitoriais (PSI). Tikslesniems tyrimams atliekama ezofagogastroduodenoskopija (EGD) - endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna; tai leidžia įvertinti gleivinės pažeidimus ir paimti biopsiją. Kita svarbi diagnostikos priemonė - 24 valandų stemplės pH-metrija, kuri tiksliai matuoja rūgšties kiekį stemplėje. Jei įtariama motorikos problema, gali būti atliekama stemplės manometrija.
Gydymo pagrindas yra gyvensenos pokyčiai: svorio mažinimas, mažiau riebaus ir aštraus maisto, kavos, citrusinių vaisių, šokolado, alkoholio, rūkymo atsisakymas, valgymas mažesnėmis porcijomis, nevalgymas 2-3 valandas prieš miegą, lovos galvūgalio pakėlimas. Medikamentinis gydymas apima antacidinius vaistus (neutralizuoja rūgštį), histamino H2 receptorių blokatorius (mažina rūgšties sekreciją) ir protonų siurblio inhibitorius (PSI), kurie yra veiksmingiausi. Sunkiais atvejais, kai vaistai nepadeda ar yra komplikacijų, gali būti atliekama chirurginė operacija - fundoplikacija (stemplės apačios apjuosimas skrandžio dalimi), stiprinanti apatinį stemplės rauką.
Nedelsiant kreipkitės, jei patiriate: stiprų ar nuolatinį krūtinės skausmą (ypač kartu su dusuliu, prakaitavimu, pykinimu - gali reikšti širdies problemą); atsiranda kraujas vėmaluose ar išmatose (juoda, deguto išvaizda); sunku ryti (disfagija) ar maistas stringa; nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis užkimimas ar kosulys. Taip pat verta apsilankyti, jei simptomai trunka ilgiau nei 2 savaites nepaisant gyvensenos koregavimo, arba jei vartojami vaistai nuo rėmens nepadeda.
