Stemplės opa
Stemplės opa - tai stemplės gleivinės pažeidimas, kai dėl rūgšties, vaistų, infekcijos ar kitų veiksnių susiformuoja gilesnė žaizdelė. Ji gali sukelti deginantį skausmą už krūtinkaulio, rijimo sutrikimus, kraujavimą ir, negydoma, randėjimą ar stemplės susiaurėjimą. Laiku nustatyta ir tinkamai gydoma stemplės opa dažniausiai gyja gerai, tačiau svarbu neatidėlioti kreipimosi į gydytoją.
Stemplės opa yra atvira, uždegiminė žaizda stemplės gleivinėje. Stemplė - tai vamzdelio formos organas, kuriuo maistas iš burnos keliauja į skrandį. Jos vidinis paviršius paprastai yra apsaugotas gleivinės sluoksniu, tačiau kai ši apsauga pažeidžiama, rūgštis, tulžis, vaistai ar infekciniai sukėlėjai gali sukelti uždegimą ir audinių irimą.
Dažniausiai stemplės opa susijusi su gastroezofaginio refliukso liga, kai rūgštus skrandžio turinys kyla į stemplę. Skrandžio gleivinė rūgščiai yra pritaikyta, o stemplės gleivinė - ne, todėl ilgainiui atsiranda paraudimas, erozijos, o sunkesniais atvejais - opos.
Stemplės opa gali būti viena arba kelios. Ji gali susiformuoti apatinėje stemplės dalyje, arčiau skrandžio, tačiau kartais atsiranda ir aukščiau - ypač jei ją sukelia netinkamai užgeriami vaistai ar infekcija. Pažeidimas gali apimti tik gleivinę, bet gilėjant opai didėja kraujavimo, randėjimo, stemplės susiaurėjimo ar labai retai - prakiurimo rizika.
Svarbu suprasti, kad stemplės opa nėra vien tik „rėmuo“. Rėmuo gali būti vienas iš požymių, tačiau opa reiškia gilesnį audinių pažeidimą, todėl jai dažnai reikia tikslingo gydymo ir priežasties paieškos.
- Deginantis skausmas už krūtinkaulio, dažnai sustiprėjantis pavalgius, atsigulus ar pasilenkus.
- Skausmas ryjant, vadinamas odinofagija - gali atrodyti, tarsi maistas brauktų per žaizdą.
- Rijimo pasunkėjimas, jausmas, kad maistas stringa stemplėje.
- Rėmuo, rūgštus ar kartus atsirūgimas.
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje arba krūtinėje, kartais primenantis širdies skausmą.
- Pykinimas, sumažėjęs apetitas, ankstyvas sotumo jausmas.
- Vėmimas krauju arba kavos tirščius primenančiu turiniu.
- Juodos, deguto spalvos išmatos, galinčios rodyti kraujavimą iš virškinamojo trakto.
- Nepagrįstas svorio kritimas.
- Nuolatinis silpnumas, galvos svaigimas, blyškumas - galimi mažakraujystės požymiai.
- Vis stiprėjantis rijimo sutrikimas arba nebegalėjimas nuryti kieto maisto.
- Staigus, labai stiprus krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmas.
- Kai kuriems žmonėms dominuoja rėmuo ir deginimas, o skausmas ryjant būna nedidelis.
- Vyresnio amžiaus žmonėms simptomai kartais būna neryškūs, tačiau komplikacijų rizika didesnė.
- Žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, opa gali būti susijusi su infekcija ir pasireikšti karščiavimu, burnos gleivinės apnašomis ar stipriu skausmu ryjant.
- Vartojant tam tikrus vaistus, simptomai gali prasidėti staiga - ypač jei tabletė užstringa stemplėje.
Dažniausia stemplės opos priežastis yra ilgalaikis rūgšties patekimas į stemplę sergant gastroezofaginio refliukso liga. Rūgštus skrandžio turinys dirgina gleivinę, sukelia uždegimą ir gali suformuoti opą. Refliuksą skatina antsvoris, nėštumas, rūkymas, gausus alkoholis, riebi ar labai aštri mityba, vėlyvas valgymas prieš miegą, diafragmos stemplinės angos išvarža.
Kita svarbi priežastis - vaistų sukeltas stemplės pažeidimas. Opa gali atsirasti, kai tabletė nuryjama užgeriant per mažu vandens kiekiu arba iškart po jos atsigulama. Dažniau stemplę dirgina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, kai kurie antibiotikai, ypač doksiciklinas, geležies preparatai, kalio chloridas, bisfosfonatai, vartojami osteoporozei gydyti.
Infekcinės stemplės opos dažniau pasitaiko žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs: sergant ŽIV infekcija, po organų transplantacijos, gydantis chemoterapija, vartojant dideles kortikosteroidų dozes. Jas gali sukelti Candida grybeliai, herpes simplex virusas ar citomegalo virusas.
Rečiau stemplės opa atsiranda dėl Krono ligos, spindulinio gydymo, šarminių ar rūgštinių medžiagų nurijimo, ilgalaikio vėmimo, onkologinių ligų arba stemplės kraujotakos sutrikimų. Riziką didina vyresnis amžius, rūkymas, nepakankama mityba, lėtinės ligos ir vaistų vartojimas be gydytojo priežiūros.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio su gydytoju. Svarbu tiksliai papasakoti, kada atsirado skausmas, ar sunku ryti, ar būna rėmuo, ar krenta svoris, ar vartojate vaistus nuo skausmo, antibiotikus, geležies, kalio ar osteoporozės gydymui skirtus preparatus. Gydytojas taip pat įvertina kraujavimo ir mažakraujystės požymius.
Pagrindinis tyrimas stemplės opai nustatyti yra viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija, dar vadinama gastroskopija. Jos metu plonu lanksčiu aparatu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Gydytojas gali pamatyti opą, įvertinti jos dydį, gylį, kraujavimo požymius, refliukso sukeltą uždegimą ar stemplės susiaurėjimą.
Jei reikia, endoskopijos metu paimama biopsija - mažas audinio mėginys. Ji padeda atmesti piktybinius pakitimus, nustatyti infekciją ar kitą uždegiminę ligą. Kartais atliekami mikrobiologiniai ar histologiniai tyrimai dėl grybelinės ar virusinės infekcijos.
Kraujo tyrimai gali parodyti mažakraujystę, uždegimo požymius, bendrą organizmo būklę. Jei įtariamas aktyvus ar buvęs kraujavimas, vertinamas hemoglobino kiekis, geležies atsargos. Esant neaiškiems simptomams ar komplikacijų įtarimui, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija. Refliukso ligai patikslinti kartais skiriama stemplės pH stebėsena, o rijimo funkcijai įvertinti - stemplės manometrija arba rentgeninis tyrimas su kontrastine medžiaga.
Stemplės opos gydymas priklauso nuo priežasties, opos dydžio, simptomų stiprumo ir komplikacijų. Dažniausiai skiriami vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą. Pagrindinė vaistų grupė yra protonų siurblio inhibitoriai, pavyzdžiui, omeprazolas, pantoprazolas, ezomeprazolas ar lansoprazolas. Jie leidžia gleivinei gyti ir mažina skausmą. Kartais papildomai skiriami gleivinę saugantys vaistai, pavyzdžiui, sukralfatas.
Jei opa susijusi su vaistais, gydytojas gali rekomenduoti juos nutraukti, pakeisti saugesniais arba koreguoti vartojimo būdą. Labai svarbu tabletes užgerti pilna stikline vandens ir po jų bent 30 minučių neatsigulti, o kai kuriems vaistams - dar ilgiau.
Infekcinė stemplės opa gydoma pagal sukėlėją: grybelinės infekcijos atveju skiriami priešgrybeliniai vaistai, virusinės infekcijos atveju - antivirusiniai vaistai. Jei opa atsirado dėl refliukso, svarbios ir gyvensenos priemonės: nevalgyti 2-3 valandas prieš miegą, pakelti lovos galvūgalį, mažinti kūno svorį, nerūkyti, riboti alkoholį, vengti maisto, kuris aiškiai provokuoja simptomus.
Jei atsiranda stemplės susiaurėjimas, gali prireikti endoskopinio išplėtimo. Kraujuojančios opos kartais gydomos endoskopiškai - sustabdant kraujavimą specialiais instrumentais ar injekcijomis. Chirurginis gydymas reikalingas retai, paprastai tik esant sunkioms komplikacijoms arba kai refliuksas nevaldomas kitais būdais.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei rėmuo, skausmas už krūtinkaulio ar skausmas ryjant kartojasi, trunka ilgiau nei kelias dienas arba verčia keisti mitybą. Taip pat svarbu pasitarti, jei simptomai prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą, ypač antibiotiką, vaistą nuo skausmo, geležies, kalio ar osteoporozės gydymui skirtą preparatą.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei vemiate krauju, pastebite juodas išmatas, staiga atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, ryškus silpnumas arba negalite nuryti net skysčių. Neatidėliokite konsultacijos, jei krenta svoris, mažėja apetitas, progresuoja rijimo sutrikimas ar nustatyta mažakraujystė.
Stemplės opa dažniausiai yra gydoma, tačiau saugiausias kelias - nustatyti jos priežastį. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo mažesnė kraujavimo, randėjimo ir ilgalaikių rijimo problemų tikimybė.
