Rijimo įvertinimas prie lovos
Rijimo įvertinimas prie lovos - tai klinikinis, neinvazinis tyrimas, atliekamas tiesiogiai paciento lovoje. Juo siekiama greitai įvertinti rijimo funkciją ir nustatyti galimą disfagijos riziką po insulto, neurologinių ligų ar po operacijų.
Tyrimo esmė
- Vertinama paciento gebėjimas saugiai nuryti skystį, maistą ar seiles.
- Remiamasi vizualiu stebėjimu, kosulio reflekso ir balso pokyčių analize.
Kam jis skirtas?
- Pirminei disfagijos atrankai (screening) neurologijos, reanimacijos ir reabilitacijos skyriuose.
- Greitam sprendimui dėl tolimesnio maitinimo būdo (per burną, zondą).
Procedūra
- Pacientas sodinamas (jei įmanoma) arba paliekamas gulimoje padėtyje.
- Tikrinamas budrumas, galvos kontrolė ir gebėjimas laikyti seiles.
- Siūloma išgerti nedidelį vandens kiekį (arba vandens tirštiklio) - stebimas rijimo judesys, kosulys, užspringimas, balso pokytis.
- Poreikiui atliekami keli bandymai su skirtingomis konsistencijomis.
Nepavykęs ar rizikingas rijimas
- Kosulys prieš, per ar iškart po rijimo.
- Balso pokytis („drėgnas“ balsas) po nuryjimo.
- Užspringimo požymiai, seilių tekėjimas iš burnos.
- Vėluojantis arba visai neatliekamas rijimo judesys.
Galimos priežastys
- Po insulto - pažeisti rijimo refleksiniai centrai.
- Neuromuskulinės ligos (pvz., Parkinsono liga, ALS).
- Pooperacinis viršutinių kvėpavimo takų ar stemplės patinimas.
Dažniausios situacijos
- Įtariant disfagiją po insulto, galvos smegenų traumos ar neurodegeneracinių ligų.
- Prieš pradedant maitinimą per burną po ilgo badavimo ar intubacijos.
Specialistai
- Gydytojas neurologas
- Gydytojas otorinolaringologas (LO) arba klinikinis logopedas
