Disfagija
Disfagija - tai rijimo sutrikimas, kai maistas, skysčiai ar seilės sunkiau keliauja iš burnos į skrandį. Tai nėra vien nemalonus pojūtis: negydoma disfagija gali sukelti svorio kritimą, dehidrataciją, užspringimą ar plaučių uždegimą dėl maisto patekimo į kvėpavimo takus. Svarbiausia - išsiaiškinti priežastį, nes disfagija gali būti susijusi tiek su lengvai koreguojamomis būklėmis, tiek su rimtomis ligomis.
Disfagija reiškia sutrikusį rijimą. Normalus rijimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja burnos, ryklės, gerklų, stemplės raumenys, nervai ir smegenų centrai. Žmogus dažnai apie tai net nesusimąsto, tačiau vienam kąsniui saugiai nukeliauti į skrandį turi tiksliai susiderinti daugybė judesių: maistas sukramtomas, suformuojamas kąsnis, liežuvis jį nustumia į ryklę, kvėpavimo takai trumpam apsaugomi, o stemplė banginiais judesiais perneša maistą į skrandį.
Disfagija gali atsirasti bet kuriame šiame kelyje. Jei sutrikimas susijęs su burna ar rykle, žmogui sunku pradėti rijimą, jis gali springti, kosėti, maistas gali patekti į nosį ar kvėpavimo takus. Tai vadinama burnos-ryklės disfagija. Jei problema yra stemplėje, maistas dažniau tarsi užstringa už krūtinkaulio, ryjant juntamas spaudimas, skausmas ar kliūtis. Tai vadinama stemplės disfagija.
Svarbu atskirti disfagiją nuo skausmingo rijimo. Skausmingas rijimas vadinamas odinofagija, ir jis dažniau būna susijęs su uždegimu, infekcija, opomis ar gleivinės pažeidimu. Vis dėlto abi būklės gali pasireikšti kartu.
Disfagija gali būti laikina, pavyzdžiui, sergant gerklės uždegimu, po tam tikrų procedūrų ar dėl refliukso paūmėjimo. Tačiau ji gali būti ir ilgalaikė, progresuojanti, susijusi su neurologinėmis ligomis, stemplės susiaurėjimu, navikais ar raumenų veiklos sutrikimais. Dėl šios priežasties pasikartojančio ar stiprėjančio rijimo sutrikimo nereikėtų ignoruoti.
- Sunkumas nuryti kietą maistą, skysčius arba seiles.
- Pojūtis, kad maistas užstringa gerklėje, kakle ar už krūtinkaulio.
- Kosulys, springimas ar dusulys valgant arba geriant.
- Maisto ar skysčių grįžimas į burną, nosį arba atsirūgimas nesuvirškintu maistu.
- Ilgesnis valgymo laikas, poreikis maistą užgerti dideliu kiekiu skysčių.
- Balso užkimimas, šlapias ar gargiantis balsas po valgymo.
- Seilėtekis arba sunkumas nuryti seiles.
- Skausmas ryjant, deginimas ar spaudimas krūtinėje.
- Sunku pradėti rijimą, nors maistas jau burnoje.
- Dažnas springimas pirmosiomis rijimo sekundėmis.
- Maistas kaupiasi burnoje, užstringa skruostuose ar po liežuviu.
- Skysčiai lengviau patenka į kvėpavimo takus nei tirštesnis maistas.
- Po insulto, galvos traumos ar neurologinės ligos atsiradęs rijimo sutrikimas.
- Pasikartojantys plaučių uždegimai, ypač jei kartu yra kosulys valgant.
- Maistas tarsi sustoja už krūtinkaulio arba krūtinės viduryje.
- Iš pradžių sunku nuryti kietą maistą, vėliau - ir skysčius.
- Rijimo sutrikimas stiprėja palaipsniui.
- Atsiranda rėmuo, rūgštus skonis burnoje, naktinis atpylimas.
- Kartojasi maisto įstrigimo epizodai, kai reikia nutraukti valgymą.
- Gali būti krūtinės skausmas, primenantis širdies skausmą, tačiau susijęs su rijimu.
- Neplanuotas svorio kritimas.
- Dehidratacija dėl sumažėjusio skysčių vartojimo.
- Nuovargis, silpnumas, mitybos nepakankamumas.
- Baimė valgyti viešumoje ar nerimas prieš valgį.
- Pasikartojantis karščiavimas, kosulys ar dusulys dėl aspiracijos.
Disfagija nėra viena liga - tai simptomas, kurį gali sukelti įvairūs sutrikimai. Priežastis dažnai padeda numanyti tai, kaip greitai simptomai atsirado, ar sunkiau ryti kietą maistą, skysčius, ar abu, taip pat ar yra skausmas, svorio kritimas, refliuksas, neurologinių požymių.
Dažnos burnos-ryklės disfagijos priežastys yra neurologinės ligos. Rijimą gali sutrikdyti insultas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, demencija, šoninė amiotrofinė sklerozė, galvos smegenų navikai, galvos trauma ar nervų pažeidimai po operacijų. Tokiais atvejais raumenys gali būti silpni, judesiai nekoordinuoti, o apsauginiai refleksai - sulėtėję.
Kita svarbi priežasčių grupė - raumenų ir jungiamojo audinio ligos. Disfagija gali pasireikšti sergant miastenija, raumenų distrofijomis, uždegiminėmis miopatijomis, sistemine skleroze. Kai kuriais atvejais rijimą trikdo ir su amžiumi susijęs raumenų silpnėjimas, ypač jei žmogus turi kelias lėtines ligas.
Stemplės disfagiją dažnai sukelia mechaninė kliūtis arba stemplės judrumo sutrikimas. Mechaninės kliūtys gali būti stemplės susiaurėjimas po ilgalaikio gastroezofaginio refliukso, randai po nudegimų ar vaistų sukeltų pažeidimų, stemplės žiedai, divertikulai, gerybiniai ar piktybiniai navikai. Jei žmogus vis sunkiau nuryja kietą maistą, o vėliau ir skysčius, būtina atmesti stemplės susiaurėjimą ar naviką.
Stemplės judrumo sutrikimų atveju stemplės raumenys nepakankamai efektyviai stumia maistą arba netinkamai atsipalaiduoja apatinis stemplės raukas. Vienas žinomesnių pavyzdžių - achalazija, kai maistas sunkiai patenka į skrandį. Tokiu atveju žmogui gali būti sunku ryti ir kietą maistą, ir skysčius, pasitaiko naktinis maisto atpylimas, kosulys.
Rizikos veiksniai priklauso nuo priežasties. Disfagijos tikimybę didina vyresnis amžius, persirgtas insultas, neurologinės ligos, ilgalaikis rėmuo ir refliuksas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, galvos ir kaklo srities spindulinis gydymas, buvusios stemplės ar kaklo operacijos. Taip pat svarbūs kai kurie vaistai, kurie gali sausinti burną, dirginti stemplę ar veikti raumenų tonusą.
Disfagijos diagnostika pradedama nuo išsamaus pokalbio. Gydytojas klausia, kada prasidėjo rijimo sutrikimas, ar jis progresuoja, ar sunkiau ryti kietą maistą, skysčius, ar seiles, ar yra skausmas, kosulys, springimas, rėmuo, svorio kritimas, balso pokyčių. Labai svarbu pasakyti, ar maistas užstringa gerklėje, ar krūtinėje, ar simptomai atsirado po insulto, operacijos, infekcijos, traumos, ar vartojami vaistai.
Apžiūros metu įvertinama burna, dantys, liežuvis, ryklė, kaklas, neurologinė būklė, balsas, kvėpavimas, mitybos būklė. Jei įtariama aspiracija, vertinama, ar nėra plaučių infekcijos požymių.
Dažnai atliekami kraujo tyrimai. Jie gali parodyti mažakraujystę, uždegimą, mitybos nepakankamumą, elektrolitų sutrikimus, skydliaukės ar kitų organų veiklos pokyčius. Kraujo tyrimai patys disfagijos priežasties ne visada nustato, bet padeda įvertinti bendrą būklę ir komplikacijas.
Vienas svarbiausių tyrimų - viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija, dar vadinama ezofagogastroduodenoskopija. Jos metu plonu lanksčiu aparatu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Gydytojas gali pamatyti uždegimą, susiaurėjimą, žiedus, opas, navikus, paimti biopsiją ir kai kuriais atvejais atlikti gydomąją procedūrą, pavyzdžiui, išplėsti susiaurėjusią vietą.
Rijimo funkcijai įvertinti gali būti atliekamas rentgenologinis tyrimas su kontrastine medžiaga, dažniausiai bariu. Pacientas nuryja kontrastą, o tyrimo metu matoma, kaip jis keliauja per ryklę ir stemplę. Specialus vaizdo rijimo tyrimas padeda įvertinti, ar maistas nepatenka į kvėpavimo takus, kokios konsistencijos maistas saugiausias.
Jei įtariamas stemplės judrumo sutrikimas, atliekama stemplės manometrija. Šis tyrimas matuoja stemplės raumenų susitraukimus ir stemplės raukų veiklą. Refliuksui įvertinti gali būti skiriama pH-metrija arba impedanso-pH tyrimas.
Kai reikia detaliau įvertinti kaklo, krūtinės, smegenų ar navikinius procesus, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar ultragarsinis tyrimas. Neurologinės kilmės disfagijos atveju gali prireikti neurologo, logopedo, dietologo, gastroenterologo ar ausų, nosies ir gerklės gydytojo konsultacijos.
Disfagijos gydymas priklauso nuo priežasties, sunkumo ir komplikacijų rizikos. Tikslas yra ne tik palengvinti rijimą, bet ir užtikrinti saugią mitybą, pakankamą skysčių kiekį, apsaugoti nuo aspiracijos ir gydyti pagrindinę ligą.
Jei disfagija susijusi su burnos-ryklės koordinacijos sutrikimu, labai svarbi rijimo reabilitacija. Ją dažnai atlieka logopedas arba specialistas, dirbantis su rijimo sutrikimais. Mokoma saugesnių rijimo technikų, galvos ir kūno padėčių, pratimų liežuviui, ryklės ir gerklų raumenims stiprinti. Kartais rekomenduojama valgyti lėčiau, mažesniais kąsniais, vengti kalbėti valgant, po kąsnio kelis kartus nuryti.
Mitybos korekcija yra viena praktiškiausių pagalbos priemonių. Kai kuriems žmonėms saugesnis tirštesnis skystis, kitiems - trintas, minkštas ar drėgnas maistas. Sausas, birus, kietas ar trupantis maistas gali didinti springimo riziką. Svarbu neeksperimentuoti savarankiškai, jei yra aspiracijos pavojus - tinkamą maisto konsistenciją geriausia parinkti po rijimo įvertinimo. Dietologas gali padėti išlaikyti pakankamą kalorijų, baltymų, vitaminų ir skysčių kiekį.
Jei disfagiją sukelia gastroezofaginis refliuksas ar stemplės uždegimas, skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai, dažniausiai protonų siurblio inhibitoriai, taip pat rekomenduojama vengti vėlyvo valgymo, riebesnio maisto, alkoholio, rūkymo, pakelti lovos galvūgalį. Vaistų sukeltos stemplės pažaidos atveju gali reikėti keisti vaisto vartojimo būdą ar patį vaistą.
Esant stemplės susiaurėjimui, gali būti atliekamas endoskopinis išplėtimas. Kai kuriems pacientams prireikia pakartotinių procedūrų. Jei nustatomi stemplės žiedai, randai ar kitos struktūrinės kliūtys, gydymo taktika parenkama individualiai. Navikų atveju gydymas gali apimti chirurgiją, spindulinį gydymą, chemoterapiją, stentavimą ar paliatyvias priemones, padedančias atkurti rijimą ir gyvenimo kokybę.
Achalazijai ir kitiems stemplės judrumo sutrikimams gali būti taikomas endoskopinis ar chirurginis gydymas, pavyzdžiui, apatinio stemplės rauko išplėtimas, miotomija ar kitos procedūros. Kai kuriais atvejais vartojami vaistai, tačiau jų poveikis dažnai ribotas.
Jei žmogus negali saugiai nuryti pakankamai maisto ir skysčių, laikinai ar ilgiau gali prireikti maitinimo per zondą arba gastrostomą. Tai nėra bausmė ar gydymo nesėkmė - tokia priemonė kartais padeda išvengti išsekimo, aspiracinės pneumonijos ir suteikia laiko reabilitacijai.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei rijimo sutrikimas kartojasi, stiprėja arba trunka ilgiau nei kelias dienas be aiškios, greitai praeinančios priežasties. Net jei simptomai atrodo nestiprūs, pasikartojantis maisto strigimas ar springimas nėra normalus reiškinys.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei maistas įstrigo ir neįmanoma nuryti net seilių, atsirado dusulys, pamėlo lūpos, stiprus krūtinės skausmas, kraujavimas iš burnos ar vėmimas krauju. Taip pat nedelskite, jei po springimo atsirado karščiavimas, stiprus kosulys, dusulys ar skausmas krūtinėje - tai gali būti aspiracijos ar plaučių uždegimo požymiai.
Ypatingo dėmesio reikalauja vadinamosios raudonos vėliavos: neplanuotas svorio kritimas, progresuojantis rijimo blogėjimas, naujai atsiradęs sunkumas ryti vyresniame amžiuje, mažakraujystė, užkimimas, kaklo darinys, nuolatinis skausmas ryjant, rūkymo ar gausaus alkoholio vartojimo istorija. Tokiais atvejais būtina išsami apžiūra ir tyrimai.
Jei disfagija atsirado po insulto, galvos traumos, neurologinės ligos paūmėjimo ar kartu su veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumu, kalbos sutrikimu, staigiu galvos svaigimu, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kol laukiate konsultacijos, valgykite neskubėdami, sėdėkite tiesiai, rinkitės lengviau nuryjamą maistą, venkite alkoholio ir labai sauso, kieto ar trupaus maisto. Tačiau jei springstate net nuo skysčių ar seilių, savarankiškai tęsti įprastą mitybą gali būti nesaugu - geriau kuo greičiau pasitarti su medikais.
