Rijimo ultrasonografija
Rijimo ultrasonografija - tai neskausmingas ir spinduliuotės nenaudojantis tyrimas, leidžiantis realiu laiku įvertinti, kaip veikia jūsų rijimo mechanizmas nuo burnos iki skrandžio. Kitaip nei rentgenas, šis metodas stebi minkštuosius audinius ir skysčių judėjimą, todėl yra itin vertingas vertinant funkcinius sutrikimus. Tyrimas dažnai atliekamas neurologų, geriatrų bei logopedų siuntimu, siekiant išsiaiškinti užspringimo, kosulio valgant ar maisto 'strigimo' priežastis.
Tyrimo esmė
- Tai dinaminis tyrimas, kai ultragarso davikliu stebima, kaip juda liežuvis, gomurys, gerklos ir stemplė rijimo metu.
- Naudojamas specialus kontrastas - dažniausiai vanduo arba jogurtas, kuris padeda 'pamatyti' boliuso kelią.
- Priešingai nei klasikinė fluoroskopija, čia nėra jonizuojančiosios spinduliuotės, todėl tyrimą galima kartoti tiek kartų, kiek reikia.
Ką galima įvertinti?
- Burnos fazės efektyvumą - ar liežuvis tinkamai nustumia maistą atgal.
- Ryklės fazės saugumą - ar gerklos tinkamai užsidaro, kad maistas nepatektų į kvėpavimo takus.
- Stemplės fazės koordinaciją - ar peristaltika yra pakankama maistui nukeliauti iki skrandžio.
Procedūra
- Jūs sėdite patogioje padėtyje, o gydytojas uždeda ultragarso daviklį ant jūsų kaklo, ties gerklų lygiu.
- Paprašoma atlikti kelis sauso rijimo judesius, po to duodama išgerti vandens arba suvalgyti jogurto.
- Tyrimo metu stebima, kaip kinta minkštųjų audinių padėtis ir skysčio srautas - visa tai matoma ekrane realiu laiku.
- Visa procedūra trunka apie 15-30 minučių, neprireikia jokio specialaus pasiruošimo, tik patartina nevalgyti tankaus maisto likus valandai iki tyrimo.
Dažniausi radiniai
- Prailgėjusi burnos fazė - dažnai siejama su silpnu liežuvio raumenų tonusu po insulto ar sergant neurodegeneracinėmis ligomis.
- Nepakankamas gerklų pakilimas - maisto dalelės gali patekti į kvėpavimo takus, o tai padidina aspiracinės pneumonijos riziką.
- Boliuso fragmentacija - kai vanduo ar maistas suskyla į kelias dalis, o ne juda vientisu srautu, tai rodo sutrikusią rijimo koordinaciją.
Klinikinė reikšmė
- Net ir nedideli pakitimai gali sukelti lėtinį kosulį, svorio mažėjimą ar dehidrataciją, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- Tyrimas padeda logopedui parinkti tinkamiausius maisto konsistencijos pakeitimus (pavyzdžiui, tirštinti skysčius).
- Esant ryškiems pakitimams, gali būti rekomenduojami specialūs kaklo raumenų stiprinimo pratimai.
Simptomai
- Užspringimas ar kosulys geriant skysčius ar valgant kietą maistą.
- Jausmas, kad maistas 'stringa' už krūtinkaulio, arba maisto atsirūgimas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ar pasikartojančios plaučių infekcijos (pneumonijos).
- Balso pakitimas po valgio - užkimimas arba 'šlapio' balso atsiradimas.
Specialistai
- Gydytojas neurologas - įtariant smegenų infarkto ar Parkinsono ligos sukeltus rijimo sutrikimus.
- Gydytojas geriatras - vertinant pagyvenusių žmonių aspiracijos riziką.
- Gydytojas otorinolaringologas - tiriant ryklės ar gerklų darinių įtaką rijimui.
- Klinikos logopedas - planuojant rijimo terapiją ir maisto konsistencijos korekcijas.
